Pirmyn į gamtą vaistažolių rinkti!

K as gali būti geriau už šiltą ir saulėtą vasarą? Keliaujame tiek po svečias, tiek ir po savo šalį, dirbame sode, uogaujame, grybaujame, mėgaujamės vandens malonumais – tai dalykai, kuriuos sau leidžiame šiuo metų laiku. Dar vienas būtent vasarai būdingas užsiėmimas – vaistingųjų augalų rinkimas. Tad, kaip turbūt visi „Sveiko žmogaus“ skaitytojai jau įprato, ir šį kartą siūlome visą puslapį apie vasaros augalus ir jų gydomąsias savybes. Nepatingėkite užsukti į sodą ar mišką – juk taip malonu rudenį bei žiemą turėti naminių vaistažolių!
 

Erškėtis


Šis vaistingasis krūmas yra keleto rūšių – miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis. Visų erškėčių rūšių vaisiai turi daug vitaminų (B1, B2, PP, K, E, ypač daug vitamino C), karotino.
Erškėčių vaisiai renkami prinokę, nuo rugpjūčio pabaigos. Paskleisti vienu sluoksniu jie džiovinami krosnyse, džiovyklose ar orkaitėse 80–90 O C temperatūroje.
Dažniausiai erškėčių vaisiai vartojami, kai stinga vitamino C – jis svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui, hormonų sintezei. Vitaminas C didina organizmo atsparumą žalingam aplinkos poveikiui, jo daugiau reikia vartoti sergant kepenų ligomis, ilgai negyjant ir pūliuojant žaizdoms, sergant ateroskleroze.

 

Vitamininis erškėčių nuoviras


20 g susmulkintų uogų dedama į emaliuotą indą ir užpilama 400 ml verdančio vandens. Tuomet dedama į kitą indą su vandeniu, statoma virinti, pamaišoma. Virinama 15 min., o nusistovėti paliekama 45 min. Perkošiama ir geriama po 100 ml 2–3 kartus per dieną po valgio.
 

Rugiagėlė


Dainose apdainuota rugiagėlė – ne tik graži pasižiūrėti, bet ir vertinga sveikatai. Vaistinė augalo žaliava – jauni žiedai, džiovinami pavėsyje, tamsioje patalpoje paberti ponu sluoksniu. Rugiagėlės, pražydusios jau gegužę, žydi visą vasarą, o sėklas subrandina rugpjūčio–rugsėjo mėn.


Rugiagėlių žiedų užpilas vartojamas šlapimo, tulžies
išsiskyrimui skatinti, slopina uždegimą, veikia antimikrobiškai. Jo galima gerti sergant cistitu, uretritu, pabrinkus audiniams, esant širdies nepakankamumui. Kadangi preparatas turi uždegimą slopinančių bei dezinfekuojamųjų savybių, jis vartojamas ir akių ligoms gydyti.
 

Rugiagėlės žiedų užpilas


1 valgomasis šaukštas džiovintų žiedų užpilamas 200 ml verdančio vandens, kaitinama 15 min. ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišant laikoma 45 min., po to perkošiama. Geriama po 1–2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną prieš valgį.
 

Paprastoji spanguolė


Su gardžiu kisieliumi besiasocijuojantis augalas – visoje Lietuvoje paplitęs visžalis krūmokšnis, žydintis gegužės–liepos mėnesiais. Daug vitamino C turinčios sunokusios sultingos tamsiai raudonos rūgščios uogos renkamos rudenį.
Spanguolės padeda organizmui geriau pasisavinti maisto medžiagas, iš jų gaminami rūgštūs gėrimai ir sultys, vartojami hipovitaminozei gydyti, kraujuojančioms dantenoms skalauti.
Baktericidinių savybių turinčios spanguolių sultys silpnai skatina šlapimo išsiskyrimą, jas su medumi patariama gerti sergant angina, reumatu, kosint. Uogose esančios organinės rūgštys skatina virškinamomo trakto liaukų sekreciją, senoliai sutrintas uogas vartojo hipertoninei ligai gydyti.
 

Moliūgas


Šis su rudeniu susijęs augalas žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, tačiau derlius nuimamas prieš pat prasidedant šalnoms. Iš jo mėsingo vaisiaus ne tik gaminami patiekalai ar puošiamos patalpos, – jo sėklos vartojamos ir vaistams gaminti (rugsėjo–lapkričio mėn.). Iš perpjauto vaisiaus išimamos sėklos ir džiovinamos ore arba palėpėje, plonu sluoksniu pabertos ant popieriaus.
Senovėje moliūgo sėklos buvo vartojamos kirmėlėms „varyti“,
tačiau gydymui vartoti galima ir minkštimą – jis gerina virškinamojo trakto motoriką, padeda užkietėjus viduriams. Šlapimo išsiskyrimui skatinti galima gerti iš minkštimo išspaustų sulčių.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai