Kokias klaidas darome gydydami kosulį?

Kosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį?

Kas yra kosulys?

Kosulys – tai natūralus organizmo apsauginis refleksas. Jo metu labai staigiai iškvepiamas oras ir gleivės, su kuriomis pašalinamos kvėpavimo takus dirginančios medžiagos. Šios medžiagos gali būti pačios įvairiausios: virusai, bakterijos, dulkės, žiedadulkės, cheminiai garai, smulkios dalelės, dūmai, įvairūs kiti alergenai, į kvėpavimo takus įstrigęs svetimkūnis ir t.t. Kosulys gali būti nestiprus ir per daug nevarginantis, bet jis gali būti ir toks stiprus, kad dėl jo prasideda netgi vėmimas ar pažeidžiama krūtinės ląsta.

Kosulys yra labai dažnas viršutinių kvėpavimo takų infekcijų palydovas, tačiau peršalimas ir įvairios kitos virusinės arba bakterinės infekcijos nėra vienintelė kosulio priežastis. Jis gali atsirasi ir dėl kitų organų sistemų sutrikimų. Kosulys gali varginti bet kokio amžiaus žmones – ir vaikus, ir paauglius, ir suaugusiuosius, ir vyresnio amžiaus asmenis.

Kaip kosulys skirstomas pagal savo trukmę?

Kosulys būna ūminis, poūmis ir lėtinis:

  • Ūminio kosulio trukmė – iki trijų savaičių. Dažniausiai ūminis kosulys atsiranda dėl peršalimo ligų, ūminio bronchito, prienosinių ančių uždegimo (sinusito) ar vienos dažnesnių minėtųjų ligų komplikacijų – plaučių uždegimo. Sunkus ūminis kosulys gali būti ir bronchų astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimų ženklas.
  • Užsitęsęs arba poūmis kosulys trunka nuo 3 iki 8 savaičių. Būna, kad po sunkesnės eigos infekcijos pacientą dar kurį laiką kamuoja kvėpavimo takų reaktyvumas, pavyzdžiui, įkvėpus šalto oro atsiranda dirginantis kosulys. Tad nenuostabu, kad po ūminio bronchito kosulys nedingsta dar bent keletą savaičių – mat kvėpavimo takams reikia regeneruotis, atsigauti.
  • Lėtinis kosulys trunka ilgiau kaip 8 savaites (vaikams šis terminas gali būti sutrumpintas iki 4 savaičių), o kai kuriuos žmones jis kamuoja metų metus ar net dešimtmečius. Lėtinio kosulio priežastys pačios įvairiausios, tačiau pastebėta, kad dažniausiai ilgalaikis kosulys atsiranda dėl rinosinusito (sunkios bei ilgalaikės slogos pasekmės), gastroezofaginio refliukso ligos, bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kt. Kartais ilgalaikis kosulys atsiranda dėl vartojamų vaistų, rūkymo, psichogeninių priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų, atipinių bakterijų infekcijų, didelio krūvio balso stygoms ir taip toliau.

Kokias klaidas darome gydydami kosulį?

  • Viena dažniausių, tačiau visam pasauliui grėsmingiausių daromų klaidų – savavališkas antibiotikų vartojimas tuomet, kai to nereikia. Dėl tokio neatsakingo elgesio kyla pavojus ir pačio sergančiojo organizmui, ir viso pasaulio medicinos ateičiai, nes vis daugiau bakterijų tampa atsparios plačiausiai vartojamiems antibiotikams. Žinoma, kad dažniau pasitaiko virusinės infekcijos, o juk jų gydymui antibiotikų nereikia – stengiamasi kontroliuoti simptomus, pavyzdžiui, atkimšti ir valyti nosį, mažinti varginantį karščiavimą, slopinti skausmą ir panašiai.  Virusinės infekcijos dažniausiai prasideda sausu kosuliu, o po kelių dienų šis kosulys gali tapti drėgnu.
  • Kita gana dažna klaida – sauso kosulio gydymas atsikosėjimą gerinančiais preparatais. Taip daryti negalima, nes gleives skystinantys vaistiniai preparatai tik dar labiau erzina kvėpavimo takus. Reikia stengtis, kad sausas kosulys taptų produktyvus – tokiu atveju dažniausiai padeda laikas ir skysčiai.
  • Ir, trečia, negalima drėgno kosulio slopinti. Tai apsauginis refleksas. Produktyvaus kosulio slopinimas sukelia gleivių kaupimąsi kvėpavimo takuose – tai pavojinga būklė, galinti apsunkinti ligos eigą. Drėgnas kosulys turi būti skatinamas didesniu skysčių vartojimu ir drėgno kosulio gydymui skirtais vaistiniais preparatais, kurie gali būti ir augalinės, ir cheminės kilmės.

Vienas populiariausių atsikosėjimą gerinančių preparatų – Flavamed šnypščiosios tabletės. Flavamed šnypščiųjų tablečių veiklioji medžiaga ambroksolio hidrochloridas priklauso kosulio ir peršalimo atveju vartojamų preparatų grupei, mukoliziniams (gleives skystinantiems) vaistams. Ambroksolio hidrochloridas  vartojamas sergant ūminėmis arba lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai susidaro klampios gleivės. Flavamed šnypščiosios tabletės suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

 

Autorius vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai