16 dažniausių burnos opų susiformavimo priežasčių

Statistiniai duomenys rodo, kad burnos opų sukeliamą diskomfortą tekę patirti mažiausiai dviems žmonėms iš trijų. Atsinaujinančios aftos gyvenimą gadina net ketvirtadaliui pacientų, kurie bent kartą sirgę aftiniu stomatitu. Taigi nesunku pastebėti, kad burnos opos – gana dažna problema. Pateiksime 16 priežasčių, paskatinančių jų susiformavimą. Vis dėlto tikrosios priežastys nustatomos ne visada – tuomet belieka tik truktelėti pečiais ir tikėtis, kad burnos žaizdelės sėkmingai užgis, nesikomplikuos ir netaps sunkesnių ligų pranašu.

  • Burnos gleivinės pažeidimas dantų šepetėliu – itin dažnai taip nutinka pakeistus dantų šepetėlį nauju arba dantis valant paskubomis, nedėmesingai, atmestinai;
  • Atsitiktinis skruosto gleivinės sukandimas, kai gleivinė gali būti pažeidžiama gana skausmingai ir mechaninis pažeidimas gyja gana ilgai, neretai lieka randas. Vertėtų valgyti neskubant, dėmesingai;
  • Kieto maisto valgymas gali padidinti smulkių erozijų susiformavimo riziką, o iš šių erozijų ne taip jau retai susiformuoja didesnės opos. Puikūs kieto ir sunkiai kramtomo maisto pavyzdžiai – sausi dribsniai, kieti trapučiai, kepta duona ir panašiai. Kai kuriems pakanka vos vieną kartą pasimėgauti tokiu maistu ir kitą dieną jau pastebima, kad skauda valgant bet kokį maistą;
  • Terminis burnos gleivinės pažeidimas labai karštu maistu ar gėrimu – dažniausiai tai karšta kava, arbata, sriuba, aliejuje kepti gaminiai. Visuomet reikėtų įsitikinti, ar maisto bei gėrimų temperatūra tinkama;
  • Tam tikras maistas – kai kuriems asmenims burnos opos susiformuoja nuo rūgščių vaisių ir uogų, pavyzdžiui, citrinų ir raudonųjų serbentų arba nuo maisto, turinčių tam tikrų fermentų, pavyzdžiui, ananasų. Vis dėlto žinoma, kad nepakankama ir nevisavertė mityba taip pat gali išprovokuoti aftų atsiradimą, tad svarbu maitintis kaip tik įmanoma įvairiau ir stengtis vengti tų produktų, kurie galimai išprovokuoja skausmingų burnos opų susiformavimą;
  • Cheminis burnos gleivinės pažeidimas agresyviais antiseptikais ir kitomis priemonėmis – ne taip jau retai burnos opų atsiranda būtent nuo koncentruotų burnos skalavimo skysčių ar dantų pastos su SLS;
  • Nepakanka ir netinkama burnos higiena, dėl kurios susidaro labai palankios sąlygos burnos opų susiformavimui;
  • Burnos gleivinės dirginimas netinkamai pritaikytais protezais, plokštelėmis, pažeistu ar netaisyklingai augančiu dantimi ir panašiai;
  • Grybelinės burnos ligos, pavyzdžiui, kandidozė;
  • Virusinės burnos ligos, pavyzdžiui, Herpes simplex – 1 viruso sukelta pūslelinė;
  • Kai kurios ligos, pavyzdžiui, mažakraujystė, sklerodermija, įvairios alergijos, diabetas, celiakija, opinis kolitas, piktybiniai navikai ir kt. Žinotina, kad burnos vėžys dažniausiai prasideda viena negyjančia ir niekur nedingstančia opa, tad jei burnos žaizda negyja 3 savaites ir ilgiau, dėl jos būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba į gydytoją odontologą;
  • Kai kurie vartojami vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antibiotikai, chemoterapiniai preparatai, nitratų grupės preparatai ir kt.;
  • Burnos opelių gali atsirasti dėl tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo. Vertėtų paminėti vitaminus A ir C, B grupę (ypatingai B9 – folio rūgštį), geležį, cinką;
  • Burnos opų atsiradimą provokuoja didelė nervinė įtampa – manoma, kad stresas padidina aftų atsinaujinimo riziką, tačiau yra duomenų, kad pats stresas nelemia aftų eigos sunkumo;
  • Moterims burnos žaizdelių gali atsirasti dėl hormonų koncentracijų pokyčių organizme;
  • Vaikams burnos opų dažniau atsiranda dėl nebrandaus imuniteto, prastesnių burnos higienos įgūdžių, pomėgio visko paragauti – net jei tai ir būtų kamuoliukas iš balos.

Keletas naudingų patarimų

  • Reikėtų rinktis švelnesnį maistą, kuris nedirgintų pažeistos burnos gleivinės;
  • Vertėtų vengti maisto produktų, kurie galimai išprovokuoja burnos opų atsiradimą arba lėtina jų gijimą;
  • Būtina rūpintis burnos higiena, tačiau geriau vengti itin agresyvios sudėties priemonių, pavyzdžiui, dantų pastos su natrio laurilsulfatu ar burnos skalavimo skysčio su alkoholiu;
  • Rekomenduojama gerti daugiau vandens;
  • Anaftin medicinos priemonių šeima – veiksmingas kelias į greitesnį opų išnykimą. Galima rinktis pačią patogiausią formą – purškalą, burnos skalavimo skystį, gelį. Šios priemonės sudaro apsauginę plėvelę, kuri prilimpa prie burnos ertmės ir sukuria mechaninę užtvarą pažeistoms vietoms – taip palengvinamas dėl atvirų nervų galūnių dirginimo pasireiškiantis skausmas. Sudėtyje esanti hialurono rūgštis ir tikrieji alavijai (Aloe vera) paspartina natūralų pažeistų audinių gijimą.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai