Aftinis stomatitas mažam vaikui gali sukelti daug kančių

Aftinis stomatitas arba burnos gleivinės uždegimas aplanko gana dažną vaiką. Burnoje gali atsirasti ir viena, ir kelios žaizdelės, tačiau jos gali nusėti ir visą burnos gleivinę bei sukelti vaikui nemenkas kančias, apimančias ir skausmą, ir deginimą, ir perštėjimą, ir sunkumą valgyti, gerti, ryti maistą, kalbėti.

Manoma, kad aftinis stomatitas vaikus ir paauglius dažniau aplanko dėl nebrandžios imuninės sistemos. Taip pat mažiesiems itin būdingas įprotis su viskuo susipažinti per burną (vaikas gali sugalvoti „paragauti“ pačių įvairiausių daiktų, kurių suaugusiajam net nešautų priliesti prie lūpų). Aftinis stomatitas dažnesnis ir dėl nepakankamos ir netinkamos burnos higienos, nes maži vaikai nepajėgūs tinkamai išsivalyti burnos ertmės arba gali į tai žiūrėti gana atmestinai (labai daug priklauso nuo tėvų rodomo pavyzdžio ir darbo šiuo klausimu).

Ne taip jau ir retai aftinį stomatitą arba burnos gleivinės uždegiminį pažeidimą sukelia aplinkoje knibždantys patogenai, pavyzdžiui, virusai, bakterijos ir grybeliai. Dėl to svarbu stiprinti vaiko imuninę sistemą ir burnos higienos įpročius ugdyti jau nuo mažų dienų. Ką reikėtų žinoti apie aftinį stomatitą? Ką daryti, jei jis vis dėlto išsivystė?

Aftinis stomatitas – itin nemaloni liga, kuriai būdingas burnos gleivinės jautrumas ir skausmas, sustiprėjantis tuomet, kai valgoma, geriama ir kalbama ar susiduriama su kitais dirgikliais, kad ir dantų šepetėliu ar kietesniu maistu. Tai infekcinis burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdinga ir pakilusi kūno temperatūra, pagausėjęs seilėtekis (seilių sekrecija), opelių susiformavimas. Šios burnos žaizdelės arba aftos atpažįstamos iš tipinio jų vaizdo – paprastai jos yra apskritos arba ovalios formos, turi rausvus arba raudonus kraštelius, o jų centrinė dalis yra balkšvos arba gelsvos spalvos. Jos susiformuoja įvairiausiose burnos ertmės vietose – ir ant vidinės skruostų pusės, ir burnos apačioje, ir ant vidinės lūpų pusės, ir ant minkštojo gomurio, ir netgi tonzilių srityje – nuo jų vietos labai priklauso ir skausmingumas bei papildomas dirginimas, kai kramtomas ar ryjamas maistas, valomi dantys ir panašiai. Dėl patiriamų nepatogumų vaikas gali tapti irzlesnis, atsisakyti valgyti ir gerti, prasčiau miegoti. Dėl šių priežasčių svarbu ieškoti priemonių, kurios padėtų lengviau ir greičiau atsikratyti šio nemalonaus burnos gleivinės pažeidimo.

Viena kita maža žaizdelė, nesukelianti per daug nepatogumų, gali užsitraukti ir pati. Greitesniam ir lengvesniam gijimui, nemalonių simptomų sumažinimui ir komplikacijų išvengimui naudingos kai kurios medicinos priemonės, pavyzdžiui, Anaftin Baby biolipnus gelis. Ši priemonė padeda malšinti skausmą, sudarydama specialią apsauginę plėvelę ir neleisdama įvairiems neigiamiems veiksniams dirginti atvirų nervinių galūnėlių. Sudėtinės gelio dalys padeda greičiau užgyti žaizdelėms, mažina aftinio stomatito komplikacijų ir plitimo galimybes, suteikia komforto jausmą. Sergant aftiniu stomatitu itin vertinga burną reguliariai paskalauti antiseptinių savybių turinčiais tirpalais. Dėl jų poveikio mažėja patogenų plitimas, todėl ligos eiga tampa geriau kontroliuojama. Tokie skalavimo skysčiai gali būti ir augalinės kilmės, ir cheminės kilmės. Šias priemones verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje, nes aftinis stomatitas vaiką gali užklupti ir visai netikėtai. Be to, nemažai dėmesio reikėtų skirti ir pakankamam skysčių vartojimui, sveikai ir burnos nedirginančiai mitybai. Reikėtų vengti labai kieto, aštraus, saldaus, rūgštaus ir papildomai burnos gleivinę galinčio pažeisti maisto.

Jei ligos eiga sunkesnė, ji išplitusi, o priežastis nežinoma, tuomet būtina kreiptis į gydytoją. Jis apžiūrės burnos ertmę ir paskirs reikiamus tyrimus. Kai kurios stomatito rūšys gydomos antibiotikais, antivirusiniais, priešgrybeliniais preparatais. Kartais papildomais skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vietiškai ar sistemiškai veikiančių gliukokortikoidų, antihistamininių vaistų bei kitų priemonių. Gydymu siekiama, kad mažasis pacientas jaustųsi kuo geriau ir kad jo žaizdelės užsitrauktų kuo greičiau.

Be to, itin svarbu suprasti, kad aftinio stomatito pasikartojimo atveju būtina atkreipti dėmesį į profilaktines priemones, pavyzdžiui, mitybos praturtinimą, pakankamą poilsį (per daug streso patiriančio vaiko imuninė sistema susilpnėja ir burnos gleivinė tampa pažeidžiamesnė, greičiau išsivysto aftinis stomatitas). Burnos gleivinės uždegimo tikimybė padidėja ir tuomet, kai mityboje trūksta tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, folio rūgšties, geležies, kitų B grupės vitaminų. Vaiko mitybos racione neturėtų trūkti kokybiškos raudonos mėsos, tamsių daržovių, kiaušinių, kepenėlių, ankštinių daržovių, tamsių vaisių ir uogų. Žinoma, reikėtų stebėti, ar tam tikri maisto produktai nepaskatina aftų susiformavimo – ne taip jau ir retai jos atsiranda būtent nuo rūgščių raudonųjų serbentų ar per didelio ananasų kiekio.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai