Vaikas karščiuoja – pagrindinės taisyklės

Orų atšalimas daugeliui reiškia ir ligų sugrįžimą. Vaikai sukarščiuoti  gali visai netikėtai ir tai kelia tėvams didelį stresą. Vertėtų pabrėžti, kad vaikai labai jaučia mūsų emocijas. Todėl padrąsinsime Jus – reaguoti reikia ramiai ir kantriai, o jei matoma pavojaus signalų – visuomet geriau pasitikrinti, o ne laukti.

Kada reikia karščiavimą ir skausmą mažinančių vaistinių preparatų?

  • Temperatūros mažinti nebūtina, jei ji neviršija 38,5 °C laipsnio ir vaikas jaučiasi gerai – yra aktyvus, žaidžia, puikiai geria skysčius. Vis dėlto vaikui svarbu suteikti ramybę, duoti daugiau dėmesio, pasirūpinti, kad vartotų pakankamai vandens. Jo būklę būtina stebėti akyliau, stengtis išpildyti vaiko poreikius. Kai kurie vaikau jaučiasi gerai ir su didesne temperatūra – svarbiausia, kad vaikas pakankamai gertų;
  • Jei temperatūra viršija 38,5°C ji jau laikoma vidutiniu febriliu karščiavimu ir vaistų reikėtų duoti. Vis dėlto šis skaičius nėra riba – būtina stebėti, kaip jaučiasi pats vaikas, mat karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo reakcija, padedanti kovoti su patogenais. Dažniausiai vartojamos vaistinės medžiagos yra paracetamolis ir ibuprofenas. Ibuprofeno savo sudėtyje turi malonaus skonio geriamoji suspensija Ibustar. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų). Būtina pabrėžti, kad dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Į kokius dalykus būtina atkreipti dėmesį?

  • Kaip vaikas vartoja skysčius – jei jų atsisakoma, tuomet negerai, ypač jei pastebima, kad sausėja lūpos, o liežuvis tampa sausas ir baltas;
  • Koks vaiko aktyvumas – jei jis vangus ir mieguistas, daug dejuoja, negali užmigti, tuomet reikėtų labiau susirūpinti;
  • Ar vaiko odelė nepakitusi, ar neatsiradę bėrimų – jei stebima odos spalvos ir išvaizdos pakitimų,  tuomet būklę reikia stebėti akylai, pasitarti su medikais. Jei odos bėrimai neblykštantys, t.y. jie neišnyksta paspaudus permatomu stiklinės dugnu, tuomet reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus;
  • Kiek laiko vaikas karščiuoja – dėl kūdikių karščiavimo į gydytoją rekomenduojama kreiptis iš karto, ypač jei tai kūdikis iki 3-6 mėnesių amžiaus. Mažų vaikų karščiavimo gydymas namuose neturėtų trukti ilgiau nei 3 paras, o bet kokio vaiko karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 5 dienas, gali būti laikomas pavojaus signalu;
  • Kaip vaikas kvėpuoja – vertėtų stebėti, ar kvėpavimas nėra per dažnas, ar netapęs panašiu į alsavimą. Naudinga paskaičiuoti, kiek kartų vaikas įkvepia per vieną minutę. Būtina žinoti, kad maži vaikai kvėpuoja dažniau nei didesni, tarkime, 6 mėnesių kūdikiai įkvepia maždaug kas sekundę, o vyresni nei metų vaikai – iki 40 kartų per minutę. Verta paskaičiuoti ir stebėti, ar įkvėpimo kartų skaičius nėra didesni už minėtąsias reikšmes;
  • Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip veikia vaistai nuo karščiavimo (antipiretikai). Jei jų poveikis menkas (jie veikia trumpai ir temperatūra netrukus vėl užkyla) arba poveikio  iš viso nėra, tuomet reikėtų pasitarti su gydytoju;
  • Jei vaikui prasideda traukuliai, tuomet negalima delsti – tai nutinka ne taip jau ir retai, nes vaikų kūnas jautresnis temperatūros pokyčiams. Manoma, kad traukuliai nulemti genetiškai;
  • SVARBU: reikia vertinti simptomų visumą, o vaiko sveikatos būklę stebėti ne tik dienomis, bet ir naktimis.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai