Tylioji žudikė – kas ji?

Arterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą.

Kur slypi arterinės hipertenzijos pavojingumas?

„Tyliąja arba nebyliąja žudike“ ši liga vadinama ne be reikalo. Metų metus gali būti net nenutuokiama, kad paciento organizme jau vyksta negrįžtami procesai ir vis labiau pakenkiama ląstelėms, audiniams ir organams. Pačioje pradžioje AH paprastai nerodo jokių simptomų – net ir su padidėjusiu kraujo spaudimu pacientas gali jaustis puikiai, energingai ir tiesiog įprastai gyventi. Atrodo, kad būtų daug naudingiau, jog AH greičiau ir dažniau parodytų savo „nagus“ – sukeltų galvos skausmą, blogus pojūčius širdies plote, koordinacijos sutrikimus, spengimą ausyse ir jaučiamą širdies plakimą ir permušimus – tuomet, tikėtina, asmuo daug greičiau susirūpintų savo sveikata ir pradėtų laiku gydytis.

Natūralu, kad žmogus, kurio kraujospūdis nuolat padidėjęs, vargu ar sutiks gydytis, jei net ir tokiu atveju jis jaučiasi visiškai gerai. Net ir aiškiai matomi gyvsidabrio stulpelio skaičiai, kurie yra per dideli, ne visus asmenis įtikina rūpintis savo gyvenimo būdu ir vartoti vaistinius preparatus, skirtus arterinei hipertenzijai gydyti (populiariausios grupės – AKF inhibitoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai, sartanai ir kt.). Deja, bet nuolatinės žalos padarinius toks pacientas pajaus tik vėliau, kai kelio atgal nebebus – organizmas jau bus patyręs mažesnių ar didesnių „nepatogumų“ dėl nuolat padidėjusio kraujo spaudimo.

Į kokias rūšis skirstoma arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija skirstoma į dvi dideles grupes:

  • Pirminė arterinė hipertenzija – sudaro apie 90-95 procentus visų diagnozių. Šios rūšies arterinės hipertenzijos išsivystymą sukelia įvairių veiksnių derinys, todėl konkrečiam pacientui arterinis kraujo spaudimas gali padidėti dėl daugialypių priežasčių. Natūralu, kad nežinant tikrosios priežasties, gydymas tampa komplikuotas ir kur kas sunkiau pasiekti norimų rezultatų;
  • Antrinė arterinė hipertenzija – sudaro tik apie 5-10 procentų visų diagnozių. Priežastis visiškai aiški ir gali būti susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, kai kraujagyslės negali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl įgimto kraujagyslių susiaurėjimo, pacientas serga įvairiomis inkstų ligomis ar turi hormonų apykaitos sutrikimų. Antrinės arterinės hipertenzijos gydymas dažniausiai gana sėkmingas būtent dėl to, kad tiksliai žinoma arterinio kraujo spaudimo padidėjimo priežastis.

Kaip arterinė hipertenzija pažeidžia organizmą?

Arterinė hipertenzija savo „juodą darbą“ pirmiausiai pradeda nuo širdies ir kraujagyslių sistemos. Kai arterinis kraujo spaudimas nuolat padidėjęs, vis daugiau ir daugiau krūvio tenka širdies raumeniui. Ji turi sunkiau dirbti, yra nuolat alinama ir turi įveikti vis didesnį pasipriešinimą – kairiojo skilvelio sienelės pradeda storėti, širdies raumuo įgauna tipinę formą, tam tikros jos dalys didėja ir auga įvairių komplikacijų (tarp jų – ir miokardo infarkto) rizika. Be to, pažeidžiamos ir kraujagyslės – padidėjęs kraujo spaudimas kenkia jų sienelių struktūrai, gali priversti susiformuoti tam tikrų vietų išplonėjimus ir kitokius sienelių defektus. Kadangi širdies ir kraujagyslių sistema dėl arterinės hipertenzijos negali pilnavertiškai dirbti, širdies raumuo nuolat alinamas, o pačios kraujagyslės nebetenka savo natūralių savybių, kenčia ir audinių kraujotaka, palaipsniui vystosi tam tikrų organų nepakankamumas. Natūralu, kad iš pradžių labiausiai pažeidžiami tie organai, kuriuose kraujo poreikis pats didžiausias, o jų audiniai kraujagyslėmis išraizgyti tankiausiai – tai akys, smegenys ir inkstai. Būtent šie organai nukenčia pirmiausiai. Tuomet dauguma pacientų ir atkreipia dėmesį į savo ligą, tačiau regos, smegenų ar inkstų pažeidimų visiškai pašalinti paprastai jau nebeįmanoma. Vienos dažniausių arterinės hipertenzijos komplikacijų yra miokardo infarktas, smegenų insultas, širdies koronarinė liga, inkstų nepakankamumas. Kaip ir minėta prieš tai, širdies ir kraujagyslių ligos nulemia labai didelę dalį visų mirties priežasčių, tad būtina nuolat stebėti savo sveikatą. Nepamirškite kraujo spaudimo pasimatuoti ir Jūs!

Vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai