Keturios ypatingai stipraus kosulio priežastys

Kosulys gali sukelti vėmimą, ypač kai jis yra priepuolinis ir sunkiai valdomas – ir kosulio, ir vėmimo procese dalyvauja tie patys raumenys. Kosulio stiprumas priklauso nuo jį sukėlusį priežasčių, kurios gali būti ir infekcinės, ir neinfekcinės kilmės. Vis dėlto, tai labai svarbus apsauginis refleksas, skirtas iš kvėpavimo takų pašalinti dirginančias medžiagas, alergenus, mikroorganizmus ir kitus svetimkūnius (pavyzdžiui, maisto gabaliuką). Labai stiprus kosulys gali ne juokais išgąsdinti – ypač jei kamuoja aštrus krūtinės skausmas, kartojasi vėmimas arba netgi atsiranda kraujingų išskyrų – tuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus. 

 

 

Infekcinės kilmės kosulys 

 

Viena dažniausių labai stipraus kosulio priežasčių yra infekcija. Infekcijas sukelia bakterijos arba virusai, grybeliai, atipinės bakterijos arba pirmuonys. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, kamuoja ir kiti simptomai, pavyzdžiui, virusinėms infekcijoms būdinga skaidri ir gausi sloga ir (arba) raumenų ir kaulų skausmas, dažniausiai pradžioje kamuoja sausas kosulys, o bakterinių infekcijų metu skiriasi pūlingas (žalios ar gelsvos) spalvos sekretas (tai tik keletas tipinių pavyzdžių, galinčių pasitaikyti bet kuriuo atveju). Kai kurie simptomai būdingi įvairios kilmės infekcijoms. Vertėtų paminėti pakilusią kūno temperatūrą, bendrą silpnumą, gerklės skausmą. Nutinka ir taip, kad iš pradžių susergama virusine infekcija (kad ir paprasčiausia sloga), kuri komplikuojasi bakterine infekcija – tuomet liga užsitęsti gali labai ilgai ir išvarginti pacientą skausmingu ir priepuoliniu kosuliu, kuris tęsiasi netgi pasveikus. Ypatingai stiprus ir vėmimą sukeliantis kosulys būdingas kokliušui, plaučių uždegimui, bronchitui, mikoplazminei ar chlamidijų sukeltai infekcijai, tuberkuliozei bei kitoms ligoms, kuriomis sergant būtinas specialisto paskirtas gydymas ir tausojantis režimas. 

 

Drėgno kosulio metu tinkamas vaistinis preparatas Flavamed – jis padeda greičiau pasišalinti kvėpavimo takuose susidarančioms klampioms gleivėms. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. 

 

 

Virškinimo sistemos ligos 

 

Vėmimą sukeliantis kosulys būdingas sergant sunkios formos gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Jei liga rimtai pažengusi, tuomet skrandžio turinio kartu su stiprų dirginamąjį poveikį turinčiomis skrandžio sultimis gali patekti netgi į kvėpavimo takus. Stipriai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai priverčia labai aktyviai kosėti – gali prasidėti netgi vėmimas. Būtina gydyti GERL, nes ji pavojinga dėl gresiančių komplikacijų – blogiausi scenarijai susiję su vėžiniais susirgimais. O ką jau kalbėti apie suprastėjusią gyvenimo kokybę – sausą naktinį kosulį, blogą skonį burnoje, skausmą krūtinkaulio ar gerklės srityse, nemalonius pojūčius pavalgius. 

 

 

Žalingi įpročiai 

 

Ilgalaikis rūkymas kvėpavimo sistemai sukelia didžiulę žalą (ką jau kalbėti apie širdies ir kraujagyslių bei kitas organizmo sistemas). Nuodingos cheminės medžiagos negailestingai kaupiasi kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Organizmas, žinoma, reaguoja į tokias dirginančias medžiagas – kuo ilgiau rūkoma, tuo aktyvesnė tampa kvėpavimo takų gleivių gamyba. Gleivių perteklių organizmas siekia pašalinti, o tai padaryti padeda kosulys, kuris kartais gali būti labai stiprus ir įkyrus. Ilgalaikis rūkymas sukelia lėtinį kosulį, kuris tampa rūkančiojo „gyvenimo būdu“ – žmogus nebegali ramiai dirbti, miegoti, užsiimti bet kokia susikaupimo reikalaujančia veikla. Tikrai verta pagalvoti apie metimą rūkyti ir apsaugoti ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatą. 

 

 

Kvėpavimo sistemos ligos 

 

Pirmiausia reikėtų paminėti astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) – šiuos sveikatos sutrikimus lydi stiprus kosulys, kuriam kartais būdingas ne tik vėmimas, bet ir dusulys, skrepliavimas, švokštimo garsas, spaudimo jausmas krūtinėje. Ne paslaptis, kad LOPL dažniausiai sukelia ilgalaikis rūkymas, tačiau liga gali atsirasti ir dėl užterštos aplinkos, kenksmingų darbo sąlygų, persirgtų ligų ar netgi genetinio polinkio. Bronchinė astma pasireikšti gali jau vaikystėje, kai būdingas padidėjęs jautrumas aplinkoje esantiems alergenams, pavyzdžiui, baltymingiems maisto produktams, grybeliams, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ir plunksnoms, dulkių erkėms ir panašiai. Bronchinė astma prasidėti gali bet kokiame amžiuje. Tam daug įtakos turi rūkymas, užteršta aplinka, infekcijos, GERL, netgi ilgalaikė nervinė įtampa ar paveldimumas. Šiame skyriuje minėtosios ligos kartais neturi aiškios atsiradimo priežasties. Jos labai apsunkina gyvenimo kokybę – tam, kad kvėpavimas ir vėl taptų lengvesnis ir būtų įmanoma užsiimti fizine veikla bei kokybiškai pamiegoti, būtina ieškoti ligų priežasčių ir tinkamiausio gydymo – šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną veiksmingą vaistinį preparatą. Žinoma, būtina vengti alergenų, cheminėmis medžiagomis užterštos aplinkos ir cigarečių dūmų. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai