Venų varikozė: geriau ją gydyti kuo anksčiau

Kas čia tokio, jei kiekvieną vakarą šiek tiek skauda kojas... Dauguma mūsų į tokius simptomus tiesiog numojame ranka, nes, atrodo, visiškai normalu, kad po ilgos ir sunkios dienos kankina kojų tinimas, sunkumas, nuovargis, tempimas ir skausmas ir jų rytoj ryte jau tikrai nebebus. Vis dėlto, jei nesiimsime jokių priemonių, tokie varginantys simptomai netrukus pradės varginti ne tik antroje, bet ir pirmoje dienos pusėje. Mat negydoma kojų venų varikozė linkusi komplikuotis ir sukelti dar sunkesnių sveikatos sutrikimų. Nedelskime ir pasirūpinkime savo kojų sveikata, o tuo pačiu ir savo puikia savijauta. 

 

Kada reikėtų susirūpinti?

Prieš venų tinklo išryškėjimą ant kojų paprastai kankina kiti simptomai. Kuo anksčiau pradedamas lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo gydymas, tuo geresnės gydymo prognozės, tad susirūpinti reikėtų jau tada, kai toliau išvardinti požymiai tampa gana dažni dienos palydovai: 

 

  • Ilgiau pastovėjus arba pasėdėjus kojos pavargsta, tampa sunkios it medinės, jas skauda.
  • Antroje dienos pusėje, ypatingai vakarais, kojos tinsta, jas nemaloniai tempia, jaučiamas „skruzdėlyčių bėgiojimas“.
  • Naktimis vargina mėšlungis ir kojų tirpimas.
  • Pastebima, kad poodinės venos tapo ryškesnės.
  • Atsiranda prieš tai nebuvusių pigmentinių dėmių, odos spalvos pakitimų ir greičiau susiformuoja mėlynės (kraujosruvos). 

 

Šie požymiai byloja jau apie pažengusią ligą:

  • Kojos pavargsta, tinsta ir jas skauda jau ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu.
  • Poodinės venos pradeda plėstis, atsiranda guzelių, kurie ilgainiui susilieja. Pastebima ir kitų darinių, pavyzdžiui, į voratinklius panašių piešinių, padaugėja sutrūkinėjusių kapiliarų.
  • Vėliau, nieko nedarant, susiformuoja atvirų žaizdų (opų); jos dažnesnės ant blauzdų.
  • Atviros žaizdos sunkiai gyja arba negyja. Tokios opos linkusios vėl atsiverti – tai pats tiesiausias kelias sunkesnėms komplikacijoms, pavyzdžiui, sisteminėms infekcijoms (sepsiu vadinamam kraujo užkrėtimui ir kitoms pavojingoms ligoms).
  • Daugėja surandėjusių ir nejautrių audinių, stipriai pablogėja bendra kojų išvaizda. 

 

Kokie veiksniai didina venų varikozės riziką?

Yra veiksnių, kuriems įtakos daryti negalime ir yra tokių, kurie visiškai priklauso nuo mūsų. Pakalbėkime apie svarbiausius venų varikozės rizikos faktorius: 

 

  • Paveldėjimas – tikėtina, kad bent keturiems asmenims iš penkių šią ligą nulemia genetika. Pripažinkime, tai gana didelis skaičius.
  • Per didelis kūno svoris – veninę kraujotaką, neabejotinai, papildomai apsunkina per didelė kūno masė.
  • Stovimas arba sėdimas darbas – nejudrus darbo pobūdis dar labiau sulėtina veninę kraujotaką ir kraujui tampa tik sunkiau grįžti į širdį.
  • Nejudrus gyvenimo būdas – reguliariai nesimankštinant atsiranda kraujo sąstovių, venų varikozė vystosi sparčiau.
  • Didelių svorių kilnojimas ir kitos kojų venas traumuojančios sporto šakos – pavyzdžiui, sunkiaatlečiams ir dviratininkams kojų venų varikozė išsivysto dažniau ir greičiau, nei kitų sporto šakų atstovams.
  • Moteriška lytis ir gimdymų skaičius – pastebima, kad venų varikozė dažnesnė gimdžiusioms moterims, tačiau tai nereiškia, kad liga neliečia ir vyrų.
  • Kitos priežastys – operacijos, traumos, tam tikrų vaistų vartojimas ir taip toliau. 

 

Ką daryti, jei būdingi šie rizikos faktoriai ir minėtieji ligos požymiai?

Svarbiausia tiesiog nedelsti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgus. Jie patars, ką daryti toliau, jei liga iš tikrųjų vystosi. Šiuolaikiniai gydymo metodai gerokai pažengę ir daugiau ar mažiau padėti galima bent devyniems pacientams iš dešimt. Viskas priklauso nuo to, kada kreipiamasi į specialistus. Tad svarbiausia nelaukti ir pasirūpinti savo kojų ir viso kūno sveikata – bus lengviau ir vaikščioti, ir džiaugtis kasdieniais malonumais. Tikėtina, kad pagerės ir kojų išvaizda, o tai, neabejotinai, paskatins dažniau mūvėti šortus ar trumpesnį sijoną ir tikrai padidins pasitikėjimą savimi! 

 

 

Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai