Priešlaikinė ejakuliacija: kas tai, kokie jos diagnostikos kriterijai ir gydymo galimybės

Priešlaikinė ejakuliacija – tai sutrikimas, kuriuo, kaip teigiama, skundžiasi maždaug kas penktas ar net kas trečias vyras iš tų, kurie patiria kokių nors lytinės sveikatos disfunkcijų. Pripažinkime, tai gana didelis skaičius, tad verta žinoti, kas yra priešlaikinė ejakuliacija. Kiekvienam savo sveikata besirūpinančiam vyrui ir jo partnerei tikrai naudinga mokėti atpažinti priešlaikinę ejakuliaciją pagal tam tikrus kriterijus ir žinoti, kokia pagalba galima esant varginančiai problemai. 

 

Kas yra priešlaikinė ejakuliacija?

Priešlaikinė ejakuliacija (toliau šiame straipsnyje – PE) – tai situacija, kai sėklos išsiliejimas įvyksta greičiau, nei to pageidauja vyras arba jo partnerė. Tai periodiškai arba nuolat pasireiškiantis lytinės funkcijos sutrikimas, kuomet ejakuliacija įvyksta dar prieš lytinę sueitį (tik pajutus minimalų lytinį susijaudinimą ir/ arba stimuliaciją) arba labai greitai po lytinės sueities (varpos patekimo į makštį). Žinotina, kad PE gali būti įtariama ir tada,  kai visiškai neįmanoma sukontroliuoti ejakuliacijos taip, kaip tikimasi. 

 

Kokie yra PE diagnostiniai kriterijai?

Žinoma, žmonių suvokimas apie lytinę sveikatą gali skirtis ir būti labai individualus. Tad įtariant PE siūloma laikytis šių kriterijų:

       1. laikas iki ejakuliacijos yra gana trumpas ir trunka ne daugiau nei 60 sekundžių (nepraeina daugiau nei 2 minutės nuo lytinės sueities iki sėklos išmetimo); jei laikas nuo varpos penetracijos iki ejakuliacijos yra trumpesnis nei dvi minutės ir tai kartojasi periodiškai arba nuolat – galima įtarti PE (laiką nuo varpos įsiskverbimo į makštį iki sėklos išmetimo patariama matuoti atsakingai ir tik labai tiksliu laikmačiu). Jei intravaginalinės trukmės iki sėklos išmetimo laikas viršija 60 sekundžių, bet nesiekia 90 sekundžių – būtina pasitikrinti dėl PE. Jei intravaginalinė trukmė yra ilgesnė nei 3 minutės, tikėtina, kad tai visiškai normalu ir nerimauti nereikia. 

 

       2. vyrui nepavyksta sukontroliuoti sėklos išmetimo – kitaip tai vadinama nepakankama, nesėkminga, bloga ejakuliacijos kontrole. Tai reiškia, kad vyras iš viso nekontroliuoja situacijos ir negali prailginti lytinio akto iki tokios trukmės, kokia yra pageidaujama abiejų partnerių. 

 

        3. vyras ir jo partnerė jaudinasi dėl periodinės ar nuolatinės PE; tai kenkia partnerių savigarbai, sėkmingiems jų santykiams. Be to, prisideda baimės dėl ateities nesėkmių lovoje, kaltinimai ir nepilnavertiškumo jausmas. Netrukus atsiranda ir psichologinių sunkumų, kenkiama ne tik seksualinei, bet ir bendrai organizmo sveikatai ir kitoms gyvenimo sritims – poros santykiai netgi gali iširti. 

 

Kada galima įtarti PE?

PE įtariama tuomet, kai situacija atitinka bent kelis aukščiau išvardintus kriterijus. Pavyzdžiui, jei intravaginalinės trukmės laikas neilgas (iki 2 minučių), tačiau abudu partneriai jaučiasi puikiai ir yra laimingi, jaudintis neverta. Svarbiausia, kad pora jaustųsi gerai ir būtų patenkinta savo intymiu gyvenimu. Jei kyla abejonių, visada verta konsultuotis su gydytoju ir jis patars, kokios galimos profilaktikos ir/arba gydymo galimybės. 

 

Kaip gydoma PE?

Jei vyrui būdingas ypač didelis varpos jautrumas, padėti gali vietiškai naudojami varpos jautrumą sumažinantys preparatai. Tai gali būti geliai, purškalai ar prezervatyvai su anestetikais (pavyzdžiui, lidokainu). Šis būdas turi minusų, mat lidokainas gali turėti įtakos ir partnerės potyriams. Kai kurie pacientai yra alergiški sudėtinėms preparatų dalims, tad jų naudoti negali.

Jei vyrauja psichologinis diskomfortas, partneriai gali išmėginti specialias konsultacijas, kurių metų pasitelkiami psichologų patikrinti metodai. Konsultacijų metu labai svarbus partnerių nuoširdumas ir palaikymas – tik tuomet jos neš realią naudą.

Šiuolaikinė medicina visai neseniai pasiūlė PE gydymą receptiniais vaistais, kurie ir vėl gali grąžinti pasitikėjimą savimi bei kokybišką lytinį gyvenimą. Dėl jų tinkamumo ir vartojimo konkrečiu atveju būtina konsultuotis su šios srities specialistu. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai