Erkių platinamos ligos

Ilgai lauktas pavasaris atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Kartais erkė išbūna ant žmogaus net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.
 

Ar pavojingos erkių pernešamos ligos?


Taip, nes erkės platina šias ligas: erkinį encefalitą, japoniškąjį encefalitą, dėmėtąją šiltinę, tuliaremiją, Laimo ligą, Tibola ligą (erkinę limfadenopatiją).
Laimo liga. Išplitusi vidutinio klimato juostoje. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klajojančioji eritema, t.y. odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą.
Erkinis encefalitas. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną. Erkinis encefalitas paplitęs Europoje, tai sunki ir itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga.
Babezijozė (piroplazmozė). Ja serga gyvuliai ir – retesniais atvejais – žmonės. Užsikrečiama įkandus infekuotai erkei, liga pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
Erlichijozė. Paprastai plinta tose vietovėse, kuriose gausu Laimo ligos atvejų. Dažniausiai erlichijozės eiga švelni arba ji praeina be jokių simptomų. Laikini požymiai panašūs į gripo.
 

Erkinis encefalitas


Daugelį erkinio encefalito (EE) virusų platina moskitai. Sergant EE gali būti pažeidžiami smegenų dangalai, galvos ir nugaros smegenys. EE yra sunkesnė liga, nei kitų virusų sukeltos nervų sistemos infekcijos. Vaikai, mažesni nei 16 metų, sudaro 6 – 20 proc. sergančiųjų EE. Meningitinė forma būna 80 – 95 proc. vaikų. Liekamieji reiškiniai tarp vaikų labai reti. Žinomi tik du vaikų mirties nuo EE atvejai Europoje. Deja, net 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka sunkių arba vidutinių liekamųjų reiškinių, nuo kurių sutrinka darbingumas ir pablogėja gyvenimo kokybė.


 

Kaip virusas patenka į žmogaus kraują ir smegenis, kaip jis sukelia sunkias pasekmes?


Pirmoji fazė – erkės įsisiurbimas. Vėliau virusas su seilėmis patenka į odos ląsteles ir išplinta regioniniuose limfmazgiuose. Pats svarbiausias etapas yra viruso patekimas į kraują.
Pirminės viremijos fazėje pasireiškia panašūs į gripo požymiai: karščiavimas > 38°C, nuovargis, galvos, kaklo, raumenų, juosmens, akių obuolių skausmai, gali būti virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmai. Nors ir nėra meninginių simptomų, aprašytieji simptomai kartais būna interpretuojami kaip meningitas, bet tuo metu atlikus juosmeninę punkciją pakitimų nerandama, o imunologiniai tyrimai taip pat dar negatyvūs. Vieninteliai patologiniai pokyčiai – leukopenija, trombocitopenija, labai retai – kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas. Šis periodas trunka 1–8 dienas. Po jo būna besimptomis intervalas, galintis trukti nuo 4 iki 14 dienų.
Antrinė viremija (kai infekuojama centrinė nervų sistema) pasireiškia tik 35 proc. ligonių, jos inkubacinis periodas trunka 7 –30 dienų. Antroji viremijos fazė prasideda staiga, kyla stiprūs galvos skausmai, vargina aukšta temperatūra. Nerimauti reikia, jei pasirodo meningitui ar encefalitui būdingų požymių: galvos skausmai, karščiavimas, kaklo raumenų įsitempimas, pykinimas, vėmimas, juslių sutrikimai, galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, gebėjimo susikaupti bei atminties sutrikimai, tremoras, kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimai.
 

Ar yra efektyvus susirgusiųjų erkiniu encefalitu ar meningitu gydymas?


Etiotropinio sergančiųjų EE gydymo nėra, visi žinomi antivirusiniai vaistai EEV neveikia. Donorinis priešerkinis imunoglobulinas nevartotinas jokioje ligos stadijoje (tai išskirtinė profilaktikos priemonė, vartotina ne vėliau nei 96 val. nuo galimo erkės įsisiurbimo). Gydymas tik simptominis – skysčiai, nuskausminamieji, trombozės profilaktika, gydymas nuo traukulių.
 

Kokia pirmoji pagalba?


Labai menka. Galima išgerti paracetamolio ar kitų karščiavimą, skausmą bei uždegimą mažinančių vaistų ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Atsiradus galvos skausmų, pakilus temperatūrai, esant pykinimui, vėmimui ir įtariant apsikrėtimą EE, patartina kreiptis ne į šeimos gydytoją, bet skubiai vykti į stacionarinę pagalbą teikiančią įstaigą. Prieš tai galima pasikonsultuoti su telefonines konsultacijas teikiančiu specialistu ar šeimos gydytoju.
 

Ar galima išvengti erkinio encefalito?


Taip, galima. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė – skiepai. Tai svarbu asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Lietuvoje įregistruota TicoVac vakcina nuo EE yra dviejų rūšių: viena jų skirta vyresniems nei 16 metų asmenims, kita – 1 – 16 metų vaikams.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai