Augalai – kepenų sveikatai

Augalai liaudies medicinoje vartojami ne vieną šimtmetį. Kiekvieną negalavimą greičiau įveikti padeda tam tikros vaistažolės. „Daugelis vaistinių augalų dėl savo gydomųjų savybių yra maisto papildų ar vaistų sudedamosios dalys, vartojami ir tradicinėje medicinoje“, – teigia vaistininkė Giedrė BAČIULYTĖ. Su šia specialiste ir kalbamės apie tai, kokius augalus ir kaip galima naudoti norint palaikyti gerą kepenų veiklą.
 

Kokie vaistiniai augalai yra naudingi kepenims ir kodėl?


Tokių augalų yra ne vienas. Šį kartą norėčiau paminėti keletą iš jų,. Tai artišokas, kiaulpienė ir ciberžolė. Artišokai (Cynara scolymus) vartojami kaip specifinė kepenų veiklą gerinanti ir tulžies gamybą skatinanti priemonė. Žinomas artišokų ekstrakto veiksmingumas cheminių medžiagų pažeistoms kepenų ląstelėms atsinaujinti (persirgus hepatitu ar kitomis kepenų ligomis, ūminio ar lėtinio alkoholizmo atvejais ar vartojant medikamentus, nuo kurių galėjo sutrikti kepenų veikla). Be to, artišokų ekstraktas veikia ir kaip antioksidantas.
Kiaulpienės (Taraxacum officinale) dažnai vadinamos „kepenų toniku“, nes jos gerina kepenų, kasos fermentų ir virškinamosios sistemos veiklą, skatina tulžies gamybą, vandens pertekliaus, kenksmingų medžiagų šalinimą, t. y. valo kepenis ir tulžies pūslę. Be to, kiaulpienės – puikus vitaminų (A, D, C, B grupės vitaminų) ir mineralų (geležies, magnio, kalio, silicio, cinko, mangano) šaltinis, gerina apetitą. Tradiciškai jos vartojamos kaip gydomoji priemonė sergant gelta ar išsivysčius kitiems kepenų bei tulžies pūslės, inkstų sutrikimams. Kartu su artišoku, kiaulpienės padeda saugoti kepenis ir reguliuoti cukraus kiekį.
Ciberžolės (Curcuma longa) saugo kepenis nuo toksinių medžiagų, skatina tulžies išsiskyrimą ir jos gamybą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Ciberžolėse esančios medžiagos veikia ir kaip antikarcinogenai bei antioksidantai, padeda tirpdyti riebalus bei malšinti uždegimą.


 

Kokios dar medžiagos reikalingos tam, kad kepenyse vyktų gyvybiškai svarbūs procesai?


Kepenų veiklai svarbūs ir vitaminai bei kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių, riebalų ir alkoholio apykaitoje, daugelyje fermentinių reakcijų, neutralizuoja kenksmingas organizmo medžiagas. Vartojant daug angliavandenių (taip pat alkoholio), fiziškai pervargus, sergant lėtinėmis žarnyno ir kepenų ligomis, vitamino B1 rezervai išsenka, todėl sutrinka virškinimas, dingsta apetitas.
Aktyviai aminorūgščių apykaitoje dalyvauja ir vitaminas B6. Jis reikalingas baltymų, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių bei angliavandenių apykaitai.
Detoksikacijos procesams svarbią oksidaciją – redukciją padeda palaikyti vitaminas C. Jis skatina tulžies rūgščių sintezę, aktyvina geležies rezorbciją žarnyne. Vitaminas C ir selenas – puikūs antioksidantai, saugantys kepenis nuo laisvųjų radikalų poveikio. Kepenyse vykstančius detoksikacijos procesus pagreitina nepakeičiamoji aminorūgštis metioninas.
Normaliai kepenų veiklai reikalingi cholinas ir inozitolis. Inkstų ir kepenų funkcionavimui svarbus cholinas – medžiaga, lėtinanti riebalų kaupimąsi kepenyse ir kituose organuose. Cholinas kartu su metioninu ne tik saugo nuo riebalų kaupimosi, bet ir dalyvauja formuojantis kepenų struktūroms. Inozitolis reikalingas normaliai riebalų ir cholesterolio apykaitai. Jis aktyvina medžiagų apykaitos procesus kepenyse.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai