Ką daryti, kai sunki astma atima gyvenimo džiaugsmą?

Astma – labai didelė ir reikšminga šių dienų sveikatos, socialinė ir ekonominė problema. Astma sergantis žmogus patiria daug nemalonių simptomų, gali suprastėti jo psichologinė būklė, o ką jau kalbėti apie darbingumo sumažėjimą – tai juk tiesiogiai lemia ekonominę šalies būklę. Manoma, kad astma visame pasaulyje serga daugiau nei 300 mln. žmonių. Prognozės rodo, kad per artimiausius metus šis skaičius ženkliai išaugs, tačiau skaičiai realybėje auga greičiau nei prognozuoja mokslininkai. Nors medicina pažengusi, mirštamumas nuo astmos nesikeičia bent jau 15 metų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo šios klastingos ligos sukeltų komplikacijų kasdien miršta net iki kelių dešimčių žmonių. Tad verta pakalbėti apie naują galimybę astmos gydyme – biologinę terapiją. Manoma, kad vien Lietuvoje ši terapija galėtų būti naudinga daugiau nei 700 sunkia astma sergančių žmonių. Taigi kas yra astma? Kokie jos simptomai ir eiga? Kas provokuoja astmos išsivystymą? Kas ta biologinė terapija ir kokias viltis ji teikia?

 

Kas yra astma?

Astma – tai neinfekcinės kilmės lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdinga savaime ar gydant praeinanti bronchų obstrukcija. Bronchų uždegimas skatina bronchų spazmų išsivystymą, todėl oras nebegali laisvai jais cirkuliuoti – atsiranda visas spektras nemalonių simptomų – nuo lengvo kosčiojimo ir skrepliavimo iki sunkaus dusulio, kai pamėlsta ir lūpos, ir veidas. Sudėtingiausia tai, kad šiai ligai būdingas ne tik mėšlungiškas bronchų spazmas. Ir taip spazmuojančius bronchus papildomai susiaurina dėl uždegimo atsiradęs bronchų gleivinės pabrinkimas ir padidėjusi tąsių gleivių sekrecija – orui kvėpavimo takais judėti tampa dar sunkiau.

 

Kokie astmos simptomai?

Pagrindiniai šios ligos, dar vadinamos tyliąja žudike, simptomai yra pasunkėjęs kvėpavimas ir dusulys, bei spaudimo ir vežimo jausmas krūtinėje. Žmogui atrodo, kad krūtinė sunki, be to, gali būti girdimi įvairūs garsai – švokštimas, cypimas, birzgimas ir kt. Asmenį gali kamuoti sausas ir dirginantis kosulys, skrepliavimas. Sunkesnės eigos astmai būdingi miego sutrikimai, nuolat jaučiamas nerimas, o būklė dažniausia pablogėja naktimis ir rytais. Žmogus gali jausti nuolatinę baimę, todėl gali sutrikti jo socialinis gyvenimas, pablogėti psichologinė būklė. Jei astmos priepuolius provokuoja fizinis krūvis, žmogui pasidaro baisu judėti, todėl jo raumenys gali netekti masės ir galios, gali pradėti kristi kūno svoris, sutrikti plaučių, širdies ir kitų organų veikla. Astma itin pavojinga vaikams, nes gali sulėtėti jų augimas ir raida, o krūtinės ląsta linkusi deformuotis.

 

Kokia astmos eiga?

Astmos priepuolį gali išprovokuoti įvairūs alergenai, pavyzdžiui, namų dulkių erkės, žiedadulkės, pelėsiniai grybai, kačių ir šunų epidermio dalelės, kai kurie vaistai ir maistas, pavyzdžiui, aspirinas ar penicilinų grupės vaistai, braškės ar žemuogės. Paūmėjimas gali atsirasti ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, didesnio fizinio krūvio, šalto oro, nespecifinių klimato pasikeitimų, streso, aštrių kvapų, tabako ir kitos rūšies dūmų, įvairių chemikalų ir kt. Tarp priepuolių pacientas gali jaustis visai gerai, tačiau ligai paūmėjus simptomai tampa itin ryškūs ir varginantys. Kiekvienam asmeniui ši liga pasireiškia labai individualiai, tačiau netinkamai gydoma ar visai negydoma astma dažniausiai tik sunkėja, progresuoja dusulys. Vieniems pacientams liga pasireiškia epizodiškai, kitiems tenka kovoti su nuolatiniu bronchų gleivinės uždegimu ir jo atnešamais nemalonumais.

 

Kokie veiksniai didina riziką susirgti astma?

  • Gana daug įtakos turi genetika. Jei šeimoje yra alergiškų ir astma sergančių asmenų, tuomet ši tikimybė didesnė ir jų palikuonims.
  • Jei vaikas vaikystėje dažnai sirgo virusinėmis ir bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tai astmos išsivystymo tikimybė – daug didesnė. Jei astma jau sergama, naujos kvėpavimo takų infekcijos labai dažnai  išprovokuoja astmos paūmėjimus.
  • Didesnė tikimybė astma susirgti tiems, kurie jau serga įvairiomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar rinokonjunktyvitu, turi alergijų maistui ir t.t.
  • Aktyvus ir pasyvus rūkymas, įvairiais teršalais (chemikalų garais, profesinėmis dulkėmis, degimo produktais, kitomis toksiškomis medžiagomis) užteršta aplinka taip pat didina astmos išsivystymo ir paūmėjimų riziką.

 

Biologinė terapija – nauja galimybė sunkios astmos gydyme

  • Mokslininkai sukūrė monokloninį antikūną, kuris teikia daug vilčių sunkios astmos gydyme. Šis monokloninis antikūnas yra baltymas, kuris atpažįsta organizme specifines medžiagas – vadinamuosius taikinius. Šiuo vaistu gali būti gydoma suaugusiųjų, paauglių ir 6 metų ar vyresnių vaikų sunki astma.
  • Kai kurių sunkia astma sergančių žmonių kraujyje ir plaučiuose būna per daug eozinofilų (tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių).  Ši būklė yra vadinama eozinofiline astma. Tai astmos tipas, kuriam gali būti tinkama būtent palyginus neseniai sukurta biologinė terapija. Šis naujas vaistas gali padėti sumažinti astmos priepuolių skaičių, jeigu jau vartojami vaistai, skirti astmai gydyti (pvz., pacientui būtinos didelės įkvepiamųjų vaistų dozės), bet astma vis tiek nėra gerai kontroliuojama. Jeigu pacientas vartoja vaistų, kurie vadinami geriamaisiais kortikosteroidais, naujoji biologinė terapija taip pat gali padėti sumažinti šių vaistų paros dozę, būtiną sunkiai paciento astmai kontroliuoti.
  • Šis monokloninis antikūnas slopina baltymo, vadinamo interleukinu 5, veiklą. Užslopinęs šio baltymo veiklą, naujasis vaistas sunkiai astmai gydyti neleidžia kaulų čiulpams gaminti daugiau eozinofilų bei mažina eozinofilų kiekį kraujotakoje ir plaučiuose, todėl gali suretėti priepuolių skaičius ir (arba) jie gali tapti lengvesni. Taip reikšmingai pagerinama paciento kokybė ir sunki astma tampa lengviau kontroliuojama ir (arba) gali būti sumažinamos jau vartojamų vaistinių preparatų dozės.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai