Kai pavasaris ir vėl per intensyviai „kutena“ nosį

Šiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?

 

Kas išprovokuoja alerginio rinokonjunktyvito simptomus? Kokie jie?

Sezoninį alerginį rikonjunktyvitą (šiuo atveju galvoje turima šienligę), kurio simptomai paprastai tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, sukelia žiedadulkės, kurias paskleidžia žydintys augalai – medžiai, piktžolės ir t.t. Ištisus metus trunkančias alergijas sukelia namų dulkių erkės, pelėsiniai grybai, gyvūnų plaukai ir pleiskanos, įvairūs oro teršalai, tarakonai, kai kurie kiti vabzdžiai ir kt. Pirmas kontaktas su šiais alergenais paprastai nesukelia jokių išreikštų simptomų, tačiau pakartotinis kontaktas jau „užkuria“ uždegiminio pobūdžio imunologines reakcijas, visą reakcijų grandinę, paprastai pasireiškiančias per akių junginę ir nosies gleivinę, sunkesniais atvejais – ir kitas organizmo vietas.

Šie simptomai labai nemalonūs, varginantys, menkinantys gyvenimo kokybę – nuo įkyraus čiaudulio, akių  bei nosies paraudimo ir niežulio, iki vokų patinimo, nosies gleivinės paburkimo, pasunkėjusio kvėpavimo, kosulio, dusulio, galvos skausmo, mieguistumo. Beje, ne taip jau ir retai mieguistumą sukelia būtent alergijoms gydyti skirti vaistai, tad visuomet vertėtų atkreipti dėmesį, kad senesnės kartos antialerginiai vaistai, kurie sukelia sedatyvinį poveikį, netaptų pavojingesni nei pačios alergijos simptomai, kuriuos bandoma gydyti. Geriau rinktis vaistus, kurie neturi jiems būdingo sedatyvaus poveikio, nes juk taip sunku būti visą laiką pavargus, o ką jau kalbėti apie riziką užmigti prie vairo.

 

Kokios alerginio rinokonjunktyvito priežastys?

Žinotina, kad itin daug alergijų pasireiškimui turi būtent paveldimumas – tai, kas jau nulemta genetikos. Teigiama, kad nemažai įtakos organizmo jautrumo išsivystymui gali turėti tam tikri žalingi įpročiai ar kenksmingos aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, rūkymas. Manoma, kad tabako rūkymas tiesiogiai susijęs su didesniu organizmo jautrumu augalų žiedadulkėms. Pastebėta, kad daug neigamios įtakos alerginėms ligoms turi ir aplinkos užterštumas, tarkime, miesto gyventojai šienlige (sezoniniu alerginiu rinokonjunktyvitu) skundžiasi dažniau nei kaimo vietovėse gyvenantys žmonės (nors atrodo, kad kaime augalų turėtų būti kur kas daugiau, bet miesto oras užterštas įvairiausiomis kenksmingomis dalelėmis, kurios, kaip ir tabako dūmuose esantys teršalai ir toksinai, reikšmingai paaštrina organizmo reaktyvumą). Žinoma, alerginių ligų taip pat neaplenkia ryšys su žmogaus psichosocialine būsena – jei asmuo patiria daug streso, yra labai jautrus ir pavargęs nuo savo darbo bei gyvenimo būdo, tuomet labai tikėtina, kad ir ore paskleistiems antigenams jis bus kur kas „imlesnis“.

 

Kaip diagnozuojamas ir gydomas alerginis rinokonjunktyvitas?

Šios alerginės ligos diagnostika gana komplikuota, nes daugybė asmenų ją painioja su infekcinės ar neinfekcinės kilmės sloga bei peršalimu (nazofaringitu), mat simptomai gali būti gana panašūs. Tikslią diagnozę patvirtina gydytojas alergologas, atlikęs tam tikrus testus, tyrimus bei surinkęs tikslią ligos anamnezę. Gydytojas negali visiškai išgydyti ligos, tačiau jis gali pasiūlyti būdų, kurie padėtų palengvinti paciento patiriamus simptomus ir išvengti komplikacijų. Mat tinkamai negydomas alerginis rinokonjuktyvitas vieną dieną gali sukelti rimtų kvėpavimo sunkumų ar net paskatinti bronchų astmos išsivystymą. Tad pateiksime keletą paprastų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek „suvaldyti“ alerginį rinokonjunktyvitą:

  • Dažniau namus valykite drėgnuoju būdu, drėkinkite patalpų orą, venkite dulkes kaupiančių daiktų, pavyzdžiui, senų sofų, kilimų, pagalvėlių. Dažniau skalbkite patalynę, užuolaidas.
  • Didelių žiedadulkių koncentracijų patekimo ant kūno ir stipriai išreikštų imunologinių simptomų padės išvengti specialūs nuo žiedadulkių apsaugantys langų tinkleliai, kasdienė nosies higiena (puikiai tinka izotoninis jūros vandens purškalas Quixx daily), akių drėkinimas lašais, dažnas rankų plovimas ir drabužių keitimas.
  • Į lauką geriausia eiti palijus, o grįžus iš lauko vertėtų nusiplauti ne tik rankas, bet ir veidą, akis, nosį, praskalauti gerklę arba kruopščiai išsimaudyti duše.
  • Jau prieš alergijos sezoną rekomenduojama pradėti medikamentinį gydymą naujausiais vaistiniais preparatais nuo alergijos, kurie nesukelia arba beveik nesukelia nepageidaujamų reiškinių, pavyzdžiui, dieninio mieguistumo ir nuovargio. Tinkamiausius vaistinius preparatus parinks gydytojas alergologas ir patars juos vartoti dar prieš numatomą simptomų pasireiškimą – tuomet sulaukiama kur kas geresnio efekto.
  • Kai kuriems pacientams gali būti naudinga imunoterapija, tačiau tai gana ilgas ir nepigus gydymo metodas, reikalaujantis daug kantrybės ir nebūtinai užtikrinantis puikius rezultatus.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai