Nei viena moteris nenusipelnė kentėti mėnesinių skausmų

Mėnesinių skausmas gali būti viena didžiausių moters problemų, nes kai kuriais atvejais net 2-3 dienas per mėnesį moteris gali tapti tiesiog nedarbinga. Ką jau kalbėti apie malonius planus – sporto treniruotes ar šokių pamokas, keliones ar susitikimus su draugais, kurių tenka atsisakyti ir iškeisti juos į gulėjimą lovoje.... Liūdniausia, kai dėl itin skausmingų mėnesinių, mediciniškai vadinamų dismenorėja, tenka atsisakyti ne tik darbo ar mokslų, bet ir kitų malonių, ilgai lauktų dalykų. Tai, be abejonės, kenkia ir išoriniam, ir vidiniam moters grožiui. Taigi kodėl skauda per mėnesines? Kaip diagnozuojama dismenorėja? Kaip kovoti su nemaloniais pojūčiais?

 

Kas yra dismenorėja?

Dismenorėja – tai spazminio pobūdžio, lėtinis apatinės pilvo dalies skausmas, kuris pasireiškia cikliškai (yra susijęs su mėnesinėmis). Pastebima, kad mėnesinių skausmas labiausiai kamuoja prieš pat ciklo pradžią arba pirmosiomis mėnesinių dienomis. Skausmo cikliškumas susiformuoja vidutiniškai per pusę – tris metus nuo pačių pirmųjų moters mėnesinių. Tad nesunku pastebėti, kad skausmingos mėnesinės dažniausiai kamuoja jau nuo paauglystės  – ir būtent jaunoms moterims būdingesnis intensyvesnis skausmingumas ir didesnis dismenorėjos paplitimas.

 

Ar gali skausmingų mėnesinių metu pasireikšti ir kitų simptomų?

Taip, tikrai gali. Moteriai mėnesinių metu gali ne tik skaudėti – pasireiškia ir kitų nemalonių simptomų, tokių kaip pykinimas, šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, nuovargis, bendras negalavimas, temperatūros pakilimas, skausmo plitimas į kitas sritis, nuotaikų kaita, itin stiprus (migreninis) galvos skausmas ir panašiai. Sunkesniais atvejais gali kamuoti alpimas, karščiavimas, didelis pulso dažnis ir t.t. Reikėtų pabrėžti, kad kartu patiriami fiziniai ir psichologiniai simptomai gali tik pasunkinti mėnesinių metu jaučiamą skausmą, nes skausmo intensyvumas iš dalies priklauso ir nuo to, kaip jis suvokiamas subjektyviai. Teigiama, kad dismenorėja dažniau kamuoja tas moteris, kurioms būdingas ryškesnis priešmenstruacinis sindromas. Pastebėta, kad moterys dažnai į gydytojus kreipiasi būtent dėl gretutinių dismenorėjos simptomų, nes daugumai moterų atrodo, kad jausti net ir gana intensyvų skausmą per mėnesines yra visiškai normalu ir pagalbos ieškoti tik dėl paties skausmo nebūtina.

 

Kokias problemas sukelia dismenorėja?

Labiausiai gąsdina itin didelis mėnesinių skausmo paplitimas – manoma, kad jis gali kamuoti net iki 90 procentų vaisingo amžiaus moterų, kurios kas mėnesį sulaukia mėnesinių. Didesnis paplitimas būdingas tarp jaunų , negimdžiusių moterų, tačiau vyresnėms moterims didesnė organinių patologijų tikimybė. Natūralu, kad įvairių ir itin varginančių simptomų kompleksas gali trikdyti normalų moters gyvenimą, priversti kelioms dienoms atsisakyti darbo ir mokslų bei socialinio gyvenimo. Taigi dismenorėja yra ne tik fizinės ir emocinės sveikatos problema. Tai ryški socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų nedelsiant spręsti, didinat moterų informuotumą apie dismenorėją. Vis dėlto daugybė motetų ignoruoja net ir labai intensyvius skausmus ir neieško gydytojų pagalbos. 

 

Kaip diagnozuojama dismenorėja?

Svarbiausia kuo skubiau kreiptis į gydytojus – tik tuomet bus galima surinkti tikslią anamnezę, įvertinti patiriamus klinikinius sunkumus ir patvirtinti tikslią diagnozę. Jaunoms, dar negimdžiusioms moterims būdingesnė pirminė dismenorėja, kai nerandama jokių organinių patologijų. Vis dėlto visuomet reikėtų įvertinti ir jų lytinės sistemos būklę. Viena dažniausių antrinės dismenorėjos priežasčių, kai jau stebima tam tikra organinė patologija ir fiziniai pakitimai, yra endometriozė. Diagnozės patvirtinimui gali prireikti tam tikrų tyrimų, pavyzdžiui, transvaginalinio ultragarsinio tyrimo, pilvo echoskopijos, endoskopijos, radiologinių tyrimų, kraujo tyrimų, šlapimo tyrimų ir kt. Labai svarbu atskirti dismenorėją nuo kitų skausmo rūšių, nes skausmas pilvo apačioje gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, dubens uždegiminių ligų. Ne taip jau ir retai moteris į gydytoją kreipiasi dėl dismenorėjos, o jai diagnozuojamos šlapimo takų ar virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas, žarnyno uždegimas, lėtinis vidurių užkietėjimas ir kt. Dėl šių priežasčių reikėtų niekuomet neignoruoti skausmo ir kitų simptomų – ypač jei jie atsirado netikėtai ir labai vargina, kelia fizinę negalią bei emocinius sunkumus.

 

Kaip gydoma dismenorėja?

  • Svarbu išsiaiškinti dismenorėjos priežastį. Jei organinės patologijos nėra, tuomet stengiamasi specifiškai gydyti simptomus, jei aptikta kokių nors pakitimų – gydoma pagrindinė liga.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pirmas pasirinkimas mėnesinių skausmui gydyti. Puikus pavyzdys – Dolmen, kurio sudėtyje yra greitai ir efektyviai veikiančios vaistinės medžiagos, vadinamos deksketoprofenu. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
  • Gydytojas gali nuspręsti skirti sudėtinių kontraceptinių tablečių, jei tai sukelia daugiau naudos nei žalos konkrečiai pacientei. Jos gali padėti kontroliuoti ne tik mėnesinių metu patiriamą skausmą, bet ir išvengti neplanuoto nėštumo, valdyti menoragiją, mažinti PMS metu patiriamus negalavimus, pagerinti ciklo reguliarumą ir t.t.
  • Svarbus ir nemedikamentinis gydymas, kuris apima streso valdymą, lengvą fizinę veiklą, šiltus skysčius, poilsį, lengvą maistą, aromaterapiją ir akupunktūrą, masažą. Vertėtų suprasti, kad labai daug lemia moters psichologinė būsena ir subjektyvus skausmo suvokimas.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai