Burnos opos – ar tai nedideli burnos gleivinės pažeidimai ar jau rimtesnių ligų pranašai?

Burnos žaizdelės (opelės) gali signalizuoti apie nedidelį burnos gleivinės vientisumo pažeidimą (pavyzdžiui, įsikandote į skruostą ir jo vidinėje sienoje susiformavo skausminga žaizda) arba apie kur kas rimtesnes ligas, apie kurias net nenutuokiate. Dažniausiai jos nėra pavojingos ir užgyja savaime, bet kartais dėl jų reikėtų susirūpinti, ypač jei apsunkėjęs jų gijimas. 

 

 

Burnos opos – tai įvairaus dydžio, apskritos arba ovalios žaizdelės/ burnos ertmės gleivinės pažeidimai, defektai, įprastai pažeidžiantys tik viršutinį gleivinės sluoksnį ir nepaveikdami pogleivio. Teigiama, kad beveik kas antras žmogus žino, ką reiškia burnos gleivinėje turėti didesnių ar mažesnių opų. Sunkiausia tiems, kuriems burnos žaizdos formuojasi dažniau nei bent kartą į metus – jiems tai gali tapti gyvenimo kokybę ribojančiu veiksniu, trukdančiu valgyti, gerti, valytis dantis, netgi kalbėti. 

 

 

Kadangi burnos opos yra gana skausmingos ir keliančios diskomfortą, dažnas pacientas tiesiog pradeda vengti valgyti, tinkamai prižiūrėti dantis, o dėl to, natūralu, atsiranda kitų problemų – pradeda kristi svoris, vengiama artimo kontakto su kitais. Jei burnos žaizdelės labai sunkiai gyja, plečiasi ir iš burnos sklinda nemalonus kvapas, tuomet reikėtų nedelsiant susirūpinti ir kreiptis į gydytoją. Vis dėlto burnos opų atsiradimo priežastys ne visuomet aiškios, būtent dėl to ir jų gydymas gali būti gana komplikuotas. 

 

 

Medicininiu požiūriu burnos opos dažniausiai skirstomos į tris tipus ar grupes: 

 

  • Jos gali būti gana mažos, apie 5-10 mm skersmens (bet ne didesnės nei 1 cm skersmens). Tokių burnos žaizdelių gijimas paprastai nėra komplikuotas – jis užtrunka apie 7-10 dienų arba bent jau ne ilgiau kaip dvi savaites. Burnos gleivinėje pakitimų (randų) dažniausiai nelieka, o nemalonūs simptomai būdingiausi pirmomis gijimo dienomis. 

 

  • Burnos opos gali būti ir didelės, kai skersmuo viršija 10 mm (1 cm). Tokios opos pažeidžia ir gilesnius burnos gleivinės sluoksnius. Jų krašteliai gali būti gruoblėti ir nelygūs, tad joms nebūtinai būdinga taisyklinga apkritimo ar ovalo forma (tokios taisyklingos formos paprastai būna mažosios burnos opelės). Didelės burnos žaizdos gyja ilgiau, jų gijimas trunka ir 10, ir 14, ir netgi 40 dienų, kartais net kelis mėnesius. Po gijimo gali likti pakitimų (randų), o patiriami simptomai kur kas sunkesni. 

 

  • Trečioji opelių grupė – herpetinės opelės, kurios panašios į mažas smeigtukų galvutes, susitelkusias į telkinukus. Šios opelės nedidelės, paprastai iki 5 mm skersmens, tačiau jos formuojasi grupėmis ir gali pažeisti gana nemažą burnos gleivinės dalį. Jos užgyja bent per kelias savaites (jei taikomas ir tinkamas gydymas) ir po jų užsitraukimo paprastai nelieka jokių gleivinės pažeidimo ženklų. 

 

Burnos opos gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Pagal tai išskiriamos tam tikros burnos opų formos. Pavyzdžiui, nuolat pasikartojančios burnos žaizdelės vadinamos burnos aftomis – jos linkusios formuotis gana dažnai ir sukelia daug nepatogumų. Aftinis stomatitas gali pažeisti įvairias burnos ertmės sritis, pavyzdžiui, dantenas, liežuvį, gomurį ir taip toliau. Aftos dažniau kamuoja vaikus ir paauglius, jaunus asmenis. Pastebėta, kad aftų susiformavimu dažniau skundžiasi moterys nei vyrai. Teigiama, kad bent kartą gyvenime 2 žmonės iš trijų yra patyrę aftų susiformavimą ir su tuo kylančius nemalonius pojūčius. Pastebima, kad dažnesnį susirgimą aftiniu stomatitu sąlygoja tam tikras maistas ar gėrimai, hormoniniai organizmo pokyčiai, netgi stresas. 

 

 

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti tada, kai burnos opos negyja ilgiau kaip tris – keturias savaites. Tokie burnos gleivinės pažeidimai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, burnos ertmės vėžį, sistemines ligas, infekcinius susirgimus. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba odontologą – jie apžiūrės burnos ertmę ir paskirs reikiamus tyrimus bei gydymą arba nukreips pas reikiamą specialistą. Žinoma, burnos opų formavimasis gali būti jau žinomų ligų pasekmė, mat jų itin dažnai atsiranda onkologiniams ligoniams. Daug lemia ir pats vėžinis susirgimas, ir jo gydymui taikomi metodai, pavyzdžiui, chemoterapija. 

 

 

Anaftin medicinos priemonės padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Tikrojo alavijo ekstraktas ir natrio hialuronatas pasižymi puikiomis regeneruojančiomis ir apsauginėmis savybėmis, kurios itin svarbios, norint kuo greičiau atsikratyti nemalonių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų. Galima rinktis patogiausią vartoti formą – burnos gelį, burnos purškalą arba burnos skalavimo skystį. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai