Transriebalai – geriau kuo rečiau ir kuo mažiau

Dalinis arba visiškas augalinių aliejų hidrinimas, pakeičiant jų fiziko-chemines savybes, buvo didelis atradimas žmonijai. Viena vertus, tai atvėrė platesnius kelius pramoninio maisto gamybai. Kita vertus, buvo pastebėta, kad transriebalai sukelia nemažai rizikų sveikatai. Kas gi tie transriebalai, kokių jų būna, kuo jie patrauklūs maisto pramonei ir kuo jie žalingi sveikatai? Kokiais būdais jų suvartoti kuo mažiau? 

 

Kas gi yra tie transriebalai?

Transriebalai yra nesočiųjų riebalų rūgščių grupė, turinti tam tikras fiziko-chemines savybes. Transriebalai kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerais arba transriebalų rūgštimis. Literatūroje pasirodo ir tokių pavadinimų, kaip „riebalai žudikai“. Transriebalų natūraliai galima rasti gamtoje, tačiau žmogus išmoko jų pasigaminti ir pats. 

 

Būna natūralios ir pramoninės kilmės

Egzistuoja dvi šių riebalų rūšys – gamtoje galima rasti natūralių transriebalų arba jie gaminami pramoniniu būdu. Natūralių riebalų rūgščių transizomerų randama kai kurių gyvūnų pieno ir mėsos produktuose. Tokios transriebalų rūgštys būdingos būtent atrajojanties gyvūnams, pavyzdžiui, avims, ožkoms ir karvėms.

Šiomis dienomis itin paplitęs pramoninis transriebalų gamybos būdas. Iš dalies hidrinant augalinės kilmės aliejų gaunamas kitokiomis fiziko-cheminėmis savybėmis pasižymintis produktas – pusiau kieti riebalai, kurie maisto pramonėje naudojami itin dažnai ir labai dideliais kiekiais. 

 

Kodėl pusiau kieti riebalai tokie populiarūs?

Pramoniniu būdu pagaminti transriebalai kitaip dar vadinami dirbtiniais transriebalais. Jų savybės labai patrauklios, pavyzdžiui, konsistencija pusiau kieta (nei per skysti, nei per kieti) ir todėl juos itin patogu vartoti. Būtent toks ir yra labai plačiai reklamuojamas margarinas, kurio skoninės savybės vilioja vartotojus, be to, jis niekada per daug nesukietėja laikomas šaltai ir jo tinkamumo trukmė labai ilga. Hidrinti riebalai dažniausiai gana pigūs, stabilūs (galima naudoti pakartotinai maisto virimui riebaluose), jų konsistencija tinkama kepiniams (todėl daugybė konditerijos gaminių savo sudėtyje turi kartais net labai didelius kiekius pusiau kietų riebalų). Hidrinti riebalai dažnai pakeičia daug brangesnius ir greičiau gendančius sviestą ar augalinius riebalus, kurie ne visada tinkami kepimui ar pramoninei maisto gamybai, be to, natūralūs ir nerafinuoti aliejai ar lydytas sviestas ženkliai išaugintų maisto kainą. Transriebalai svarbūs greitojo maisto srityje - iš to galima spėti, kad jie nėra nekalti. 

 

Kokį poveikį transriebalai turi žmogaus sveikatai?

Didelis suvartojamų transriebalų kiekis išaugina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Pusiau kieti riebalai susiję su padidėjusiu blogojo cholesterolio ir sumažėjusiu gerojo cholesterolio kiekiu kraujyje. Transriebalai yra organizmui svetimi riebalai, jie labai sunkiai šalinami iš organizmo, todėl linkę kauptis ir taip žaloti sveikatą. 

 

Kurie maisto produktai savo sudėtyje turi daugiausiai transriebalų?

Žinoma, kad šių sveikatai žalingų riebalų rūgščių itin daug turi įvairūs saldūs kepiniai ir konditerijos gaminiai (tortai, pyragaičiai, sausainiai, vafliai su pertepimais, saldainiai, šokoladiniai kremai, bandelės, taip visų mėgstami glaistyti varškės sūreliai), greitasis maistas ir riebaluose keptas ar gruzdintas maistas (keptos bulvytės, mėsainiai, gruzdinti koldūnai, traški žuvis ar vištiena). Itin daug transriebalų turi sumuštiniams ir kepiniams skirtas margarinas arba specialiai maisto gamybai skirti pusiau kieti riebalai. 

 

Kaip sumažinti suvartojamų transriebalų kiekį?

  • Būtina skaityti produktų etiketes. Net ir perkant sveriamus maisto gaminius reikėtų pasidomėti, iš ko jie pagaminti – pardavėjas privalo suteikti šią informaciją. Etikečių nagrinėjimui reikia įgūdžių – netrukus atpažinti hidrintus riebalus nebus sudėtinga, pavyzdžiui, margariną, besislepiantį mėgstamame šakotyje.
  • Rinktis nerafinuotus augalinius aliejus ir nesočiųjų riebalų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, riešutus, alyvuogių ar kitokius augalinius aliejus,  riebesnę žuvį, netgi avokadą. Nesočiųjų riebalų turintis maistas labai svarbus normaliai širdies, kraujagyslių ir smegenų veiklai bei ląstelių regeneracijai, odos, plaukų bei nagų funkcijoms.
  • Skaičiuoti per parą suvartojamų transriebalų kiekį, kuris turėtų neviršyti 1-2 gramų. Transriebalų kiekis maiste oficialiai ribojamas, tačiau vis tiek būtina domėtis, kokie produktai patenka ant mūsų stalo.
  • Daugumoje saldumynų ir konditerinių kepinių daug transriebalų, tad valgant mažiau šių maisto produktų, į organizmą pateks ir mažesni kiekiai svetimų riebalų. Verta kuo dažniau rinktis sveikesnius saldumynų pakaitalus – vaisius ar riešutus.
  • Atsisakyti greitojo maisto, vengti riebaluose virtų patiekalų, pavyzdžiui, gruzdintų bulvyčių, koldūnų, žuvies pirštelių, traškios vištienos. 

 

 

Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai