Trumpai ir aiškiai apie erekcijos sutrikimą

Erekcijos sutrikimai pasireiškia ne vienam vyrui. Priežastys įvairios – nuo psichologinių, kraujotakos ar neurologinių sutrikimų iki alkoholio ar rūkalų bei vartojamų vaistų sukeliamos žalos. Vyrams tai gali būti didelis gyvenimo smūgis, griaunantis ne tik pasitikėjimą savimi, bet ir ryšius su partnere. Erekcijos sutrikimai susiję su labai dideliu diskomfortu – asmenį kankina varginančios mintys ir nerimas, atsiranda neigiamas poveikis ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir įvairioms kitoms svarbioms gyvenimo sritims.

Delsti nevalia – šiandiena labai svarbi ir kiekvienas vyras tikrai nusipelno pilnavertiško lytinio gyvenimo. Dėl šių priežasčių patariama kreiptis į gydytoją ir nuoširdžiai išsakyti visus kylančius nesklandumus.

Toliau trumpai aptariamos pagrindinės erekcijos sutrikimo priežastys, ligos požymiai ir simptomai bei šiuo metu prieinamos gydymo galimybės

 

Kas yra erekcijos sutrikimas (disfunkcija) ir kam jis dažniausiai pasitaiko?

Erekcijos sutrikimams priskiriamas negalėjimas pasiekti ir (arba) palaikyti pakankamo vyriško lytinio organo standumo tam, kad būtų atliekamas sėkmingas lytinis aktas.

Skiriami keli sutrikimo sunkumo laipsniai – nuo lengvo iki sunkaus. Pavyzdžiui, erekcijos disfunkcija apibūdinama kaip lengva, jei varpa nesustandėja tik kartais. Jei taip atsitinka nuolatos, tuomet galima spėti, kad erekcijos sutrikimas yra paties sunkiausio laipsnio.

Pastebima, kad erekcijos disfunkcija dažniausiai nustatoma įžengus į penktą ar šeštą gyvenimo dešimtį. Organizmui senėjant ne tik dažniau diagnozuojama kitų organų sistemų ligų, bet ir paprastai retėja lytinė sueitis. Vyresniems vyrams būdingas silpnesnis lytinis potraukis. Žinoma, tai ne taisyklė ir nereikėtų erekcijos sutrikimų sieti vien su amžiumi. Jie gali pasitaikyti ir jaunystėje dėl įvairiausių priežasčių. 

 

Kokie erekcijos disfunkcijos simptomai?

Erekcijos sutrikimus atpažinti nesunku, nes simptomai susiję su nesugebėjimu pasiekti ir (arba) palaikyti reikiamo varpos sukietėjimo:

·         Varpa gali visai nesukietėti;

·         Varpa sukietėja nepakankamai;

·         Varpa sukietėja susijaudinus, bet norint ją įvesti į makštį, erekcija, deja, pradingsta;

·         Varpos sustandėjimas išnyksta lytinio akto metu, todėl jo pabaigti nepavyksta.

Įmanomi ir kitokie scenarijai, tačiau esmė išlieka tokia pati – varpos sustandėjimas arba sustandėjimo palaikymas tiesiog nepakankamas sėkmingam lytiniam suartėjimui. 

 

Kokios dažniausios erekcijos sutrikimų priežastys?

Galimų erekcijos disfunkcijos priežasčių yra labai daug, tačiau kaip vieni dažniausių įvardijami kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kraujotakos pakitimai (aterosklerozė), medžiagų apykaitos ligos (hipogonadizmas, cukrinis diabetas), nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, kuri paprastai prasideda itin jauname amžiuje). Didelę reikšmę turi ir pačių lytinių organų struktūrų ligos (pavyzdžiui, lėtinis prostatitas). Erekcijos disfunkcija gali atsirasti dėl įvairiausių patirtų traumų ar atliktų dubens organų operacijų.

Psichologinės priežastys vaidina itin svarbų vaidmenį – vyrai dažniausiai bijo nesėkmingo ar apvaisinimu pasibaigiančio lytinio akto, lytiškai plintančių ligų. Baimė dėl galimų erekcijos sutrikimų ir partnerės nusivylimo dar labiau padidina jų pasireiškimo tikimybę.

Kaip erekcijos disfunkcijos rizikos faktoriai įvardijami žalingų įpročių propagavimas (alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas) bei gydymas kai kuriais vaistiniais preparatais (ypatingai dažnai neigiamą poveikį erekcijai ir jos palaikymui daro įvairūs psichotropiniai, antihipertenziniai, imuninę ir endokrininę sistemas veikiantys vaistai). 

 

Kaip gydomi erekcijos sutrikimai?

Gydymo būdai skirstomi į medikamentinius ir nemedikamentinius. Taip pat išskiriami ir kiti būdai: vakuumu pasiekiama erekcija arba chirurginiai metodai, pavyzdžiui, varpos protezai. Ne mažiau svarbu gydyti ligą, dėl kurios ir kilo erekcijos problemų.

Nemedikamentinėms priemonėms priskiriamos psichologinės ir seksualinės konsultacijos, nerimo ir depresijos gydymas. Svarbios ir profilaktinės priemonės – meilė sau, sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs lytiniai santykiai, stiprus ryšys su partneriu.

Medikamentinėms priemonėms priskiriamas gydymas vaistiniais preparatais. Jie gali būti geriamieji (vartojami per burną) ir injekuojami. Tinkamiausius vaistus parenka gydytojas, atsižvelgęs į tyrimų rezultatus, paciento poreikius ir sukeliamus nepageidaujamus poveikius. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai