Vasara, fizinis krūvis ir astma

Bronchų astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Padidėjęs jautrumas (reaktyvumas) ir bronchų uždegimas yra pagrindinė jos atsiradimo priežastis. Tačiau bronchų astmos atsiradimui svarbūs ir kiti veiksniai. Vasarą astmos paūmėjimą dažniausiai paskatina fizinis krūvis bei alergiją sukeliančios medžiagos, pvz.: žiedadulkės, dulkės, dūmai, kvapai. Ar reiktų vasarą atsisakyti fizinių darbų bei aktyvių sportinių veiklų ir kaip išvengti kuo mažesnių astmos priepuolių, konsultuoja Anykščių ligoninės pulmonologė Gražina NARKEVIČIENĖ.
 

Astma – ne kliūtis fizinei veiklai


Fizinio krūvio astma – tai ne atskira bronchų astmos forma, bet tik padidėjusio bronchų reaktyvumo išraiška. Atlikus tyrimus nustatyta, kad astma sergantiems pacientams fizinis krūvis yra naudingas, o ne žalingas, todėl atsisakyti fizinio aktyvumo nereikėtų. Nustatyta, kad nuolat fizine veikla užsiimančio sergančiojo astma plaučių būklė yra kur kas geresnė nei nesportuojančio, nes dirbant ir mankštinantis į plaučius patenka daugiau deguonies ir lengviau įkvepiamas bei iškvepiamas oras. Žinoma, netinkamas fizinis krūvis bei aplinkos, kurioje užsiimama fizine veikla, užterštumas gali pakenkti sergančiam ir net sukelti sunkumą ir krūtinės ląstos skausmą, gali užsitęsti oro nepakankamumas, atsirasti dusulio priepuoliai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti fizinės veiklos. Svarbu pasirinkti tokią, kuri mažiausiai veikia bronchus, bei atsakingai planuoti fizinio krūvio intensyvumą. Reguliarus ir tinkamai pasirinktas fizinis krūvis neduoda jokio neigiamo efekto kvėpavimo takų funkcijoms, kaip minėta, atvirkščiai – didina deguonies pasisavinimą, gerina bendrą fizinę būklę bei palengvina kvėpavimą. Reikia tik išmokti kontroliuoti savo ligą, kad ji netaptų kliuviniu užsiimant fizine veikla. Tyrimai patvirtina, kad daugelis pacientų, nuolat vartodami veiksmingus vaistus, gali dirbti, mankštintis, siekti sporto aukštumų nejausdami ligos simptomų.
 

Sportas ir astma


Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, todėl vienam astmos priepuolį gali sukelti lengvas pasivaikščiojimas lauke, o kitas ir ilgą distanciją nubėgęs nieko nejaus. Žinoma, visada reikia pasitarti su gydytoju, jis įvertins jūsų būklę ir pateiks rekomendacijas, kokia fizinė veikla yra tinkamiausia.
Astma sergančiam žmogui nepatartina nardyti. Stresas nardant gali sukelti astmos priepuolį, o po vandeniu neįmanoma išgerti vaistų, todėl paprastai plyšta plaučiai, ir žmogų ištinka mirtis. Taip pat netinka jodinėjimas, nes alergiją gali sukelti kvapai, žiedadulkės, dulkės. Nerekomenduojama užsiimti regbiu ir kalnų sportu. Paprastai nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį. Kitas sporto šakas sergantieji astma gali drąsiai rinktis be jokių apribojimų. Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas. Vasarą ypač tinka ir važinėjimas dviračiu, tačiau reiktų vengti žiedadulkių augalams žydint. Reiktų nepamiršti, kad per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai, todėl reiktų užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes.


 

Žydintys augalai planuoja atostogų laiką ir vietą


Astma yra kintanti liga. Vasarą astmos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs alergenai. Alergiją paprastai sukelia augalai, žydintys mažais žiedais, – medžiai (ąžuolai, guobos, beržai, šermukšniai, tuopos, riešutmedžiai ir kt.) ir žolės (motiejukai, ambrozijos, balandos, usnys, svidrės ir kt.). Jų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl lengvai pakeliamos ir nešiojamos vėjo. Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui. Dusulio, kosulio priepuoliai dažnai atsiranda naktį arba anksti ryte, o tarp priepuolių ligonis jaučiasi gerai. Kai liga paūmėja, simptomai pacientą vargina keletą dienų ar savaičių, dusulys stiprėja. Tai pavojinga, nes ilgainiui dėl deguonies trūkumo sutrinka kitų organizmo sistemų veikla. Liga gali komplikuotis užsitęsusiu sunkiu bronchų astmos priepuoliu. Pasirinkite tinkamą fizinei veiklai ar atostogoms vietą ir laiką. Dirbkite, sportuokite ar ilsėkitės ten, kur yra mažiau žydinčių augalų ir mažesnė žiedadulkių koncentracija ore. Venkite dirbti ir sportuoti apie 14–16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Padirbę lauke nusiprauskite po dušu, nes žiedadulkių gali susikaupti plaukuose ir ant odos.
 

Kaip gydyti astmą?


Vaisto formą ir vartojimo būdą gydytojas parenka atsižvelgdamas į ligonio amžių ir būklę. Įkvepiamieji vaistai dažniausiai yra tinkamiausi astmai gydyti. Vaikų gydymo principai tokie pat, kaip ir suaugusiųjų, tačiau reikia būti atsargiems ir vengti šalutinio poveikio, būdingo skirtingoms amžiaus grupėms. Vaistų dozės ir jų vartojimo būdai turi būti adekvatūs paciento amžiui. Astmos gydymas kasmet keičiasi, ieškoma vis veiksmingesnių šios ligos gydymo metodų. Vasarą astmos gydymo principai nesikeičia, tik galbūt dažniau tenka apsilankyti pas gydytoją.
 

Rekomendacijos užsiimantiems fizine veikla


• Jei sergate astma, bet norite užsiimti fizine veikla, pasirinkite darbus ar sporto šaką, kuri nesukels astmos priepuolio.
• Atsižvelkite į orų prognozę. Jei esate alergiški žiedadulkėms, nepatartina sportuoti ar dirbti lauke tuo metu, kai pradeda žydėti augalai. Taip pat reikėtų vengti užterštų vietovių, didelio vėjo, rūko.
• Prieš dirbdami ar sportuodami būtinai apšilkite. Niekada nedarykite fizinių darbų be apšilimo. Tam tinka ėjimas, lengvas bėgimas, tempimo pratimai. Gydytojai pastebėjo, kad trumpas nevarginantis apšilimas prieš treniruotę leidžia paskui be jokių problemų sportuoti 2–4 valandas.
• Vartokite daug skysčių. Rekomenduojama išgerti 0,3 litro vandens pradėjus darbus ar treniruotę ir kas 30 min. gerti po 0,3 litro vandens.
• Jei sergate astma, dirbdami ir sportuodami visada turėkite vaistų. Vaistai vartojami 10–15 min. iki fizinio darbo pradžios.
• Jei dirbant ar sportuojant ištinka astmos priepuolis, sustokite.
• Jei sportuodami ar po treniruotės jaučiate neįprastus simptomus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
• Tėvai neturėtų drausti astma sergančiam vaikui sportuoti – tai gali atskirti jį nuo bendraamžių, sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą. Beje, nors atrodo paradoksalu, bet, juo labiau vengiama fizinės veiklos, juo sunkesni būna dusulio priepuoliai. Kuo mažiau sportuojama, tuo sunkiau kvėpuoti. 

Sportas ir astma


Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, todėl vienam astmos priepuolį gali sukelti lengvas pasivaikščiojimas lauke, o kitas ir ilgą distanciją nubėgęs nieko nejaus. Žinoma, visada reikia pasitarti su gydytoju, jis įvertins jūsų būklę ir pateiks rekomendacijas, kokia fizinė veikla yra tinkamiausia.
Astma sergančiam žmogui nepatartina nardyti. Stresas nardant gali sukelti astmos priepuolį, o po vandeniu neįmanoma išgerti vaistų, todėl paprastai plyšta plaučiai, ir žmogų ištinka mirtis. Taip pat netinka jodinėjimas, nes alergiją gali sukelti kvapai, žiedadulkės, dulkės. Nerekomenduojama užsiimti regbiu ir kalnų sportu. Paprastai nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį. Kitas sporto šakas sergantieji astma gali drąsiai rinktis be jokių apribojimų. Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas. Vasarą ypač tinka ir važinėjimas dviračiu, tačiau reiktų vengti žiedadulkių augalams žydint. Reiktų nepamiršti, kad per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai, todėl reiktų užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes.
 

Žydintys augalai planuoja atostogų laiką ir vietą


Astma yra kintanti liga. Vasarą astmos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs alergenai. Alergiją paprastai sukelia augalai, žydintys mažais žiedais, – medžiai (ąžuolai, guobos, beržai, šermukšniai, tuopos, riešutmedžiai ir kt.) ir žolės (motiejukai, ambrozijos, balandos, usnys, svidrės ir kt.). Jų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl lengvai pakeliamos ir nešiojamos vėjo. Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui. Dusulio, kosulio priepuoliai dažnai atsiranda naktį arba anksti ryte, o tarp priepuolių ligonis jaučiasi gerai. Kai liga paūmėja, simptomai pacientą vargina keletą dienų ar savaičių, dusulys stiprėja. Tai pavojinga, nes ilgainiui dėl deguonies trūkumo sutrinka kitų organizmo sistemų veikla. Liga gali komplikuotis užsitęsusiu sunkiu bronchų astmos priepuoliu. Pasirinkite tinkamą fizinei veiklai ar atostogoms vietą ir laiką. Dirbkite, sportuokite ar ilsėkitės ten, kur yra mažiau žydinčių augalų ir mažesnė žiedadulkių koncentracija ore. Venkite dirbti ir sportuoti apie 14–16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Padirbę lauke nusiprauskite po dušu, nes žiedadulkių gali susikaupti plaukuose ir ant odos.
 

Kaip gydyti astmą?


Vaisto formą ir vartojimo būdą gydytojas parenka atsižvelgdamas į ligonio amžių ir būklę. Įkvepiamieji vaistai dažniausiai yra tinkamiausi astmai gydyti. Vaikų gydymo principai tokie pat, kaip ir suaugusiųjų, tačiau reikia būti atsargiems ir vengti šalutinio poveikio, būdingo skirtingoms amžiaus grupėms. Vaistų dozės ir jų vartojimo būdai turi būti adekvatūs paciento amžiui. Astmos gydymas kasmet keičiasi, ieškoma vis veiksmingesnių šios ligos gydymo metodų. Vasarą astmos gydymo principai nesikeičia, tik galbūt dažniau tenka apsilankyti pas gydytoją.
 

Rekomendacijos užsiimantiems fizine veikla


• Jei sergate astma, bet norite užsiimti fizine veikla, pasirinkite darbus ar sporto šaką, kuri nesukels astmos priepuolio.
• Atsižvelkite į orų prognozę. Jei esate alergiški žiedadulkėms, nepatartina sportuoti ar dirbti lauke tuo metu, kai pradeda žydėti augalai. Taip pat reikėtų vengti užterštų vietovių, didelio vėjo, rūko.
• Prieš dirbdami ar sportuodami būtinai apšilkite. Niekada nedarykite fizinių darbų be apšilimo. Tam tinka ėjimas, lengvas bėgimas, tempimo pratimai. Gydytojai pastebėjo, kad trumpas nevarginantis apšilimas prieš treniruotę leidžia paskui be jokių problemų sportuoti 2–4 valandas.
• Vartokite daug skysčių. Rekomenduojama išgerti 0,3 litro vandens pradėjus darbus ar treniruotę ir kas 30 min. gerti po 0,3 litro vandens.
• Jei sergate astma, dirbdami ir sportuodami visada turėkite vaistų. Vaistai vartojami 10–15 min. iki fizinio darbo pradžios.
• Jei dirbant ar sportuojant ištinka astmos priepuolis, sustokite.
• Jei sportuodami ar po treniruotės jaučiate neįprastus simptomus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
• Tėvai neturėtų drausti astma sergančiam vaikui sportuoti – tai gali atskirti jį nuo bendraamžių, sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą. Beje, nors atrodo paradoksalu, bet, juo labiau vengiama fizinės veiklos, juo sunkesni būna dusulio priepuoliai. Kuo mažiau sportuojama, tuo sunkiau kvėpuoti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

enrija
2010-05-23 23:18
Aciu uz pagalba
Enrija
2010-04-28 12:31
Labai aciu uz pagalba,esu labai dekinga
inceptum
2010-04-15 22:24
Be kitų svarbių priemonių, labai svarbios yra inhaliacijos. Šiais klasimais galime padėti, kadangi parduodame naujus japoniškus inhaliatorius "OMRON" kaina 188 litai. Tai puiki priemonė Jums ar Jūsų vaikui nuo bronchito, laringito, astmos ir kitų ligų, bei profilaktika nuo peršalimo ligų. Pristatome visoje Lietuvoje. www.inceptum.lt

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai