ji
Pranešimai: 176

2015-03-06 19:03

Su pavasariu ir besibaigiančia moters diena. Šiandien buvo puikus oras ir šauni nuotaika, gražios tulpės ir šaunūs džentelmenai.

sveikas
Pranešimai: 323

2015-03-05 17:03

Sveiki, seniai besimatėm. Kaip laikotės?

dr
Pranešimai: 175

2015-02-26 07:02

mano vaikas serga gripu.nieko daugiau-tik arbatos su medum.laizo stiklaini pasiemes ir tiek.vyras skiepijosi, as ne-nesergam abu.nu gal dar sirgsim.bet visad taip-jis skiepijasi, as ne, bet niekad nesergu. ir jokiu vaistu nenaudojam.

Roberta
Pranešimai: 723

2015-02-24 13:02

Turbūt ne nuo vienodos pakopos, ne nuo to paties dugno pasistiebiam ir kylam naujam gyvenimui,naujam skrydžiui, prie kojų pasikabinę ne vienodo svorio akmenis , kurių privalom atsikratyti, ne vienodus ir savo pakilimo takus turim, kaip ir tikslus, viršūnes-taigi-kiekvienam savo.

dr
Pranešimai: 175

2015-02-24 10:02

mat kaip, netgi po tų visų programų..:( Kepenis tai fainas žmogus.ir ta programa labai faina.tik va-kaip esi depresijoje, tai ir tai, deja, nepalaiko, neišveda.na, bet nėr čia ko varyt ant tos depresijos, vis vien reikia stengtis gyventi kuo entuziastingiau.dienos bėga, bet kuri diena gali būti paskutinė, tad neatiduokim jos kažkam-depresijai ar dar kam negeram..atėjau ryte-labai sunkiai prisiverčiau dirbti, bet prisiverčiau, reikia ir tiek.įveikusi tai, pajusiu savim pasitenkinimą, kad dirbau, buvau naudinga, ne veltui numečiau dieną..aš vis sau sakau-yra gerai ir bus dar geriau:) pagaliau-reikia susitaikyti su savim tokia, kokia esi, tokią ir mylėti-depresyvią ir džiazovą, mylinčią ir piktą kartais...kai labai labai sunku-tiesiog prakentėti.juk būna visiem skauda-kažkam sąnariai, kažkam diabetas žaizdas atveria...

dr
Pranešimai: 175

2015-02-24 08:02

tai Jums gerai, aš irgi esu ten buvusi, labai patiko, pažįstu kelis žmones, kurie taip ir gyvena, žaviuosi.tikrai daug kam gali padėti pažiūrėti kitaip..

dr
Pranešimai: 175

2015-02-23 09:02

jeigu jus truputį sukonkretintumėte ir daugiau papasakotumėte apie savo kelią, būčiau dėkinga.aš mat , kai gyvenau be reikia, sunkioje depresijoje, tai taip laukiau kelis metus.taip gali laukti ir laukti, kol po savim imsi daryti bebūdama pasyvi,depresyvi, todėl ėmiau laužti save valia ir visokiais ieškojimais. tik taip pajudėjau..oje-nėra lenga, klupteliu.bet bent jau einu, darau, ieškau, randu, suklystu, vėl ieškau.kažkaip nėra man to vieno kelio ir vienos taisyklės.viskas keičiasi.ką vakar galvojau, šiandien galiu pasukti kitaip, nes atrandu naujų potyrių, naujų jausmų, būsenų, perskaitau naujų knygų, susipažįstu su naujais žmonėm, atsitinka kas gyvenime, ir vėl pasuki savo ienas kiek kitaip, nes gi nesam arkliai įkinkyti, kad nesikeistume.būtų baisu..man valia ir tas reikia padėjo pajudėti...iš labai sunkios būklės...ir dabar-kai pajuntu, kad skęst imu, susiimu tik valia...o toliau-kas žino, kas žino, viskas keičiasi....mes galim tik dalintis savo patyrimais, o ne teorijom sausom, padėti kits kitam ne primetimais, o tik dalindamiesi, kas padėjo kam.gal klystam, gal ne tas kelias,manau, kiekvienam jis vis kitoks kiek, nes mes visi labai skirtingi...vakar buvau knygų mugėj, sakiau pirksiu lengvų knygų-prasiblaškymui, užsimiršimui, o prisipirkau kaip tik intelektualių-štai visą rytą kremtu Borgesą ir negaliu atsitraukti ir nuo teksto grožio, ir nuo naujų idėjų, minčių, kurios neabejotinai turės poveikio ir mano gyvenimui...o būna-girdi teoriją, gyvenimą, mintį ir jauti-tai ne tau, ne tavo..ne tavo gyvenimui, būdui...bet tai tinka kito gyvenimui, būdui..gal svarbu rasti pusiausvyrą tarp tų reikia ir tingiu, tarp meilės sau ir kitam.lygumoj vien tik gyventi neįdomu, ji visa vienoda, o kalnai-visi skirtingi.kalnai-mūsų ieškojimai, skirtingos emocinės būsenos, atradimai, praradimai.kartais pusiausvyra ir harmonija, kartais paklydimas, nuopolis ar ekstaziškas laimės laikotarpis..ir taip, ir anaip...kartais pavydžiu žmonėm, kurie gyvena vienodai, pagal savas taisykles, tokie ramūs ir nesikeičiantys, viską tiksliai žino, neklysta, suradę ir supratę jau viską tarsi..ką aš žinau, o gal man tai visai netiktų, gal man nuobodu būtų...gal man patinka ir taip, ir anaip-ir su reikia, ir su nereikia gyventi, na, taip džiazovai...ot velnias, nagą nusilaužiau berašydama:(

dr
Pranešimai: 175

2015-02-20 10:02

nežinau, gal Jūs ir teisi. tik aš kažkaip be tų Reikia sunkiai galiu išsiversti.štai ir šiandien -atsibudau.tingiu eiti į darbą, tingiu plautis galvą, nenoriu, nėra jėgų ir jokių noriu. bet žinau, kad privalau, kad reikia.žinau, kad atėjus į darbą reikia dirbti, nors norėčiau nete skaityti ar su bendradarbe plepėti.žinau, kad reikia mandagiai rasti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos darbe, nors norėtųsi iškolioti tą žmogų, kuris tai kelia, bet žinau, kad bus tik blogiau-pykčiu nieko doro neišeis,tad reikia kitaip susiprotėti.reikia man nevalgyti cepelinų ( štai va ką tik valgykloje buvau), nes jie man tuoj į kūną ir tuoj netilpsiu į kostiumėlį, reikia susitvakyti darbo stalą ar namie rūbus ir pan., nors taip tingiu, bet žinau, kad paskui chaosas atneš nerimo, sumaišties ir bus blogai.reikia paruošti šeimai valgyti, nes žinau, kad jausiu sąžinės graužatį, jei gulsiu ant lovos ir knygą skaitysiu, o vaikai valgys sintetines dešreles.reikia pasimankštinti, nes be to man vėliau skaudės nugarą ir aš lakstysiu pas gydytojus, ieškodama nežinia ko.reikia šunis pašerti, reikia juos pavedžioti, nors labai tingiu, bet atsakomybė užgrauš, man jų gaila-reikia ir jiems pajudėti.reikia uždirbti pinigus, nes reikia išsilaikyti pasauly, reikia pirkti rūbus ir malkas ir t. t. reikia auginti vaikus ir leisti į mokslus.reikia pagelbėti tėvams, noirs tuo metu norėčiau miegoti visą dieną.va, sekmadienį , žinau, kad reikia išeiti paslidinėti, nes reikia pasidžiaugti sniegu ir saule , šalčiu.vos ne per prievartą pasidžiaugiu.kas bus, jei atmesiu REIKIA? gal pasiduosiu depresijai ir degraduosiu...tarp tų reikia įsiterpia ir noriu.ne vienas žmogus taip gyvena, štai ir šiuose forumuose yra keli žmonės, kurie sako-reikia ieškoti, reikia dirbti, reikia eiti, reikia daryti..kol kas tų noriu yra nedaug.jie buvo vaikystėje, jaunystėje, kai buvo pilna vilčių ir įkvėpimų, polėkių, kad dar kažkas bus, dar skrisiu.dabar daug kas yra išmušama per jėgą.taip man.bet per jėgą išėjusi nešioti malkų, atrandu, kad jos skaniai kvepia ir atsiranda norai ir džiaugsmai:) per jėgą padariusi darbą, atrandu pasitenkinimo savo valia ir darbo rezultato džiaugsmą....susivaldžiusi nuo pykčio su reikia atrandu malonumą, kad pati neišsimakalavau ir kitų neįžeidžiau, kad radau išmintingą sprendimą...nežinau, nežinau, kaip be tų reikia.na, yra laimingų žmonių, kuriems tarsi savaime, kurie labai yra savo vietą atradę, kurie dirba darbą, kuris sutampa su jų hobi, kurie iš prigimties džiaugsmingi, optimistai, su polėkiais ir tik noriu varo į priekį..pavydžiu tokiem, ne, greičiau žaviuos...tegu tik daugiau tokių būna.kuo daugiau aplink linksmų, laimingų žmonių, tuo ir man geriau, juk gyvensiu gražioje, sveikoje visuomenėje, tai ir mane šildys tie laimingų žmonių spinduliai:)

dr
Pranešimai: 175

2015-02-19 15:02

šiandien kaip tik labai galvojasi apie tai, ko noriu gyvenime, ko reiktų atsisakyti. kai ko dar nusprendžiau atsisakyti, matau, kad tik švaistau energiją...kartais labai išsimakaluoju plepėdama, reiktų rimties daugiau, mažiau skleisti apie save...gal tai irgi pasninko dalis-susilaikyti nuo tuščio mėtymosi savimi.dirbau išjungusi radiją.kam užversti galvą triukšmu.darbas kokybės geresnės.kartais reikia tiesiog bėgti nuo gausybės informacijos, dažniau pakelti akis tiesiog į dangų...

Roberta
Pranešimai: 723

2015-02-19 10:02

Manau, ir sieloms reiktų pasninko. Nepykti, mažiau save teršti tv ir pan. Nueiti priešvelykiniu laiku išpažinties.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 0 ir 0 svečių