sveikaszmogus.lt

oi, kliūva Jums, sveikas:) kaip žiūriu-ar taip pasakysit, ar anaip-negerai ir nors tu ką:))))

Man netrukdo niekas. Prisibendrauju darbe. Darbas toks. Susideda daugiausia iš bendravimo su žmonėmis. Nete bendrauju su tais, kurių realiai nepasiekiu.

Nėra čia kuo girtis. Kompą naršymui po internetą galima už porą šimtų nusipirkti, belaidis šakotuvas rdquo;D-linkrdquo; BMS-e 159 litai, vaifai adapteris - 70 litų. Viskas.

Beje, dvi savaitės Antalijoj kainuoja pigiau, nei Nidoje. Atmerkite akis, jau nebėra kuo girtis.

Aš savo poste visai apie ką kita - mažai bendraujame akivaizdžiai, daug ir tuščiai tratame virtualiai.

Namuose įtartinai tylu. Perėjau per kambarius ir viskas tapo aišku - tyliai burzgia trys kompiuteriai, o teisėtoji žiūri į Valinską. Šventės pribaigė, jėgų užtenka tik pasyviam poilsiui.

Kažin, ar gerai padariau, įrengės Wi-Fi belaidį tinklą ir kiekvienam norinčiam pastatęs rdquo;nuosavąrdquo; kompiuterį. Baigėsi amžinos kovos dėl interneto prieigos - kada kam rdquo;sėdėtirdquo;, bet dingo galimybė riboti vaikams laiką, praleistą prie kompo.

Taigi aš apie vadovavimo ideologiją rusišką folklorą prisiminiau, o ne apie stimulą. O stimulą prisiminiau, kaip dar vieną ciniškos tokio požiūrio kilmės pagrindimo argumentą

Žinau tas baikas, rusiškai tai vadinosi rdquo;politika knuta i prianikardquo;. O ir žodis stimulas kadaise reiškė kartį, su kuria badydavo varomiem jaučiams į pačias jautriausias vietas. Tačiau, kad taip yra visur - netiesa. Botagas yra autokrato, netgi despoto įrankis. O toks vadovavimo stilius pats sau kasa duobę.

Kaip ir per kiekvieną šventę, stebiu atgrasų reiškinį - Velykų proga žmonės žvitriai siuntinėja vieni kitiems tuos pat standartinius sveikinimus, greitosiomis pasigriebtus iš interneto. Pareigą atlieka ir pamiršta...

Aš darbe esu šiokia tokia vadovė:) turiu kelis pavaldinius. Kai susirenkame kavos-mes draugai, kai kalbuosi su viena tikra drauge apie asmeninius reikalus-mes draugės, bet kai man reikia pavesti darbą, o joms vykdyti-mes bendradarbės, darbuotojos.Žinom, kad yra darbas tada. Šiaip tai labai padeda draugiški santykiai darbe, kai viens kitą palaiko, supranta, pagelbėja. Na, viens artimesnis žmogus, kitas kiek tolimesnis, bet sieja bendro gero rezultato siekimas-kad tik viską gerai padarytume.Ne iš karto taip buvo. Reikėjo laiko ir mokymosi prie kiekvieno žmogaus prieiti, jį suprasti, pajungti darbui. Svarbu parodyti žmogui, kad jis tau svarbus, kad vertini jo veiklą, skatini, džiaugies jo darbu. Nes nei vienas, manau, nenori būti blogas darbuotojas. Mokėti laiku pagirti, laiku uždėti apynasrį-menas:)

Mano gyvenimo patirtis man sako, kad darbe turi būti darbas... Darbas ar verslas - sau, draugystės, meilės ir giminystės - deja, sau. Bandymai gauti kokteilį rdquo;viskas vienamerdquo; dažniausiai baigiasi konfliktais ar finansiniais nuostoliais. O dažniausiai tuo ir tuo.

Patarkite man, sveiki zmones, kaip atleisti darbuotoja, kuris man yra brangus kaip draugas, bet elgiasi netinkamai (yra arogantiskas ir neprognozuojamas, kolektyvas pries ji lenkiasi tam, kad atliktu tai, kas jam priklauso). Man labai nemalonu.