sveikaszmogus.lt

19:52 žinutėje padarėte svarbų dalyką - mynėte pedalus net tada, kai nesinorėjo ir grįžote geresne nuotaika, nei buvo. Tai turi žinoti kiekvienas! Nelikime gulėti ant sofos su bloga nuotaika ir sunkiomis mintimis. Fizinis krūvis visada išvaiko psichologinio streso debesis.

Sįryt apsipyliau plaštaką verdančiu vandeniu, bet reagavau ramiai, lyg nieko nebūtų įvykę. Hm, pagalvojau, išmokau valdytis net tokiose situacijose. Rezultatas nustebino -jokio paraudimo ar pūslių, nors vanduo ką tik užvirė. Nors pabandyk dar kartą...

Nutariau rytais daug nebėgti (apsiriboti 2 km.), o daryti mankštą, paremtą raiščių ir raumenų tempimo bei sąnarių išjudinimo pratimais. Organizmas po miego dar pasyvus, o aš jį verčiu iškart labai sunkiai ir ilgai dirbti, nubėgdamas 4-6-8 kilometrus. Manau, tai nėra gerai.

Bėgimą teoriškai perkėliau į antrą dienos pusę, bet sistema šlubuos, nes noriu dar plaukioti ir su sunkumais dirbu - kur tam rasti laiko? Darbe dažnai užkliūnu ilgiau, darbai namie, šeima?

Rašyti nebūtina. Svarbiau daryti.

aš jus visus kažkaip pamilau:) nors gal mum ne viskas sekasi, bet vis tiek, mes siekiam, stengiames, o tai jau daug.sėkmės:)rašykim, kol nieks neišveja apie savo pastangas.ačiū.

Normali, o ką?

Bėgiojimas - smulkmena. Yra labai daug sričių, kur man dzin. Pavyzdžiui, nelankau bažnyčios, nes tokioje bažnyčioje nerandu prasmės, o rdquo;iš reikalordquo; aš tik apsivedžiau ir tai laimingai. rdquo;Visi taip darordquo; man nuo mokyklos laikų menkas argumentas.

Kai susirenka tam tikra kritinė masė tokių rdquo;dzinrdquo;, bendruomenė tokią avelę atmeta. Pastebėjote, gretimame depresijos forume tik pasakyk kitaip - atū...Keista, bet ši taisyklė galioja visur. Dalyvauju libertarizmo forume svečioj šaly, ten žmonės prisistato oficialiai, su moksliniais vardais, laipsniais ir pareigomis, bet iš argumentų tuoj pat pasirodo guru, vija, sveikas, marija ir prasideda - atūūū... :-)))

Aš irgi nukrypstu nuo kurso, kliuvinėju ir griuvinėju, bet keliuosi ir varau savo. Man ta rdquo;stiprybėrdquo; kartais brangiai kainuoja. Maži miesteliai taip jau surėdyti, kad atmeta viską, kas jiems svetima. O svetima viskas, kas naujau ar nors truputį kitaip, nei aplink nusistovėję dešimtmečiais. Totali ksenofobija. Ramiai ir supratingai priimamas gulintis parvoryje, rūpestingai patvarkomas, kad patogiau būtų ilsėtis ir šakėmis sutinkamas bandantis sportuoti, jogintis ar dar ką prasimanęs pilietis.

Aš kiek anksčiau parašiau, kad žmones skirstau į tris kategorijas: šapelius gyvenimo okeane, žmones viską tiksliai planuojančius ir savo pasiekimus matuojančius metrais, gramais, litrais bei žmones, turinčius kompasą, visąlaik rodantį jų gyvenimo tikslą.

Visada bandau elgtis taip, lyg būčiau su kompasu: nuklydau - pataisiau kursą - vėl pirmyn. Bet kurias parankias priemones taikau tiems tikslams pasiekti. Nepergyvenu, kad suvalgiau šokoladą - mainais nubėgu kilometru daugiau, po gero sekso vakare pasižiūriu pro langą ryte - ir ramia sąžine verčiuosi ant kito šono. Jei tik nereikia namo parbėgti. Juokauju.

Nuotaikos robotams nebūdingos...