Ne kartą rašiau, kad su nuotaikomis visko būna, tik aš STENGIUOSI nepasiduoti tai blogai nuotaikai.
Neatsitiktinai aprašiau žmones, gyvenančius paprastą gyvenimą. Jie negaišta laiko kovai su pačiu savimi. Pabudo - ir keliasi, o toliau kaip sukris.
Stengiuosi netysoti ir neatrajoti sunkių minčių, o judėti. Kažką daryti. Štai kad ir naują būdą šuneliui per šventes tvatinu pagal eurostandartus - apšiltintą, su plokščiu stogu, apželdintą žole. Buvau pribokštas, sužinojęs, kad ir tam yra eurostandartas. Sovietija forever.
Paprasti žmonės elgiasi paprastai - paprasčiausiai daro, daug negalvodami. Sakysim, buvo sunku keltis ryte. Prigalvojau visko - kelis žadintuvus nustatydavau, telefone priminimus kelis ir dar žadintuvą su režimu rdquo;Snaustirdquo; įjungdavau ir t.t. Niekas nedavė gerų rezultatų, tik žmoną siutino.
Išjungiau kovą su pačiu savim - na, dar iki kito skambučio ir t.t. - net žadintuvo nereikia, pabundu per šventes 5:13, nuleidžiu kojas iš lovos ir judu link vonios autopilotu, nieko negalvodamas. Protas įsijungia vėliau ir taip pradeda dirbti, kad pasiimu su savim diktofoną rdquo;Olympus 240PCrdquo; - kol pabėgioju, visus dienos darbus susirikiuoju, raštą padiktuoju, na nebent labai rytas gražus išpuola - tada lapsiu sau ir gėriuosi.