Virginija
Pranešimai: 28

2015-08-09 22:08

Ka tik mire mano tevas. staiga netiketai, per kelias minutes. Paskutiniu metu musu santykiai buvo itempti, daznai baremes, nes labau sirgo mama, ji paralyzuota. Nebezinau kaip toliau gyventi, iz viska kaltinu save. Nors tevas nebejaunas buvo virs 80 metu bet dar galejo pagyventi.

e-expert
Pranešimai: 576

2015-06-17 17:06

angele123- uzuojauta. Kito zinoma tokio pat nerasite gyvenime, o tokio ir ieskoti nereiketu, kuris primintu didele meile. Bet visgi reikia gyventi toliau, uzsimti kokia megiama veikla, kad dienos eitu greiciau, o prabeges laikas uzgydys zaizdas, atsiras kita meile, kitas geras zmogus, tereikes visgi nepraleisti to antro sanso. To ir linkiu Jums.

e-expert
Pranešimai: 576

2015-06-17 17:06

angele123- uzuojauta. Kito zinoma tokio pat nerasite gyvenime, o tokio ir ieskoti nereiketu, kuris primintu didele meile. Bet visgi reikia gyventi toliau, uzsimti kokia megiama veikla, kad dienos eitu greiciau, o prabeges laikas uzgydys zaizdas, atsiras kita meile, kitas geras zmogus, tereikes visgi nepraleisti to antro sanso. To ir linkiu Jums.

e-expert
Pranešimai: 576

2015-06-15 21:06

moze- saunu kai zmones mato, kad butina toliau gyventi del kitu artimuju, ir del saves. Sekmes visiems istverti ir nepasimesti, nepulti depresijon.

Svaja
Pranešimai: 1

2015-06-14 21:06

Užjaučiu autorių dėl žmonos.. taip pat užuojauta ir kitiems žmogučiams.. Tikriausiai ne tik džiaugsmas, bet ir nelaimės, artimųjų netektys jungia žmones. Aš ne išimtis, prieš 6metus būdama vos 18metų palaidojau mylimiausią tėvelį, o prieš 4mėn netekau ir mamytės! Baisu prisiminti viską, viskas kaip didžiausias košmaras, kasdien apie ją galvoju, graudinuosi, stengiuosi nelieti aįarų nes žinau kad ji to neleistų, bet būna akimirkų kai verkiu ir rodos niekada nenustosiu.. Laime turiu du mažus vaikučius kurie mane pradžiugina niūriausią dieną, vienam dar ik 2mėnesiukai, būdamas pilvelyje jis kartu išgyveno visus mano jausmus :( ech aš kaip apsėsta vis galvoju koks tikslas gyventi tam kad ryt poryt numirtumem? Pradėjau paniškai bijoti mirčių!!!

e-expert
Pranešimai: 576

2015-06-04 16:06

eseret59- o as pasakysiu taip: aisku uzuojauta jusu seimos nelaimei, bet visgi, jei sedesit ir galvosit kas ne taip, kas galejo buti kitaip- sau nepadesit tik vegetuosit. Paprasciausiai butina neuzsidaryti nuo zmoniu, draugu ir savo megiamu uzsiemimu, kurie prablaskytu mintis, leistu uzsimirsti. Pailsejusi siela Jums iseis i nauda, busite energingesne ir mintys dabar turetu buti kaip gyventi toliau, kaip suvaldyti dabartine situacija, kaip buti stipriai. Aisku per pigu mums cia rasyti, bet visgi noretusi, kad zmones suprastu viena esmini dalyka, kad ir kiek dabar nervuotumetes, nepakeisit nieko kas ivyko, butina gyventi toliau, dukra laikyti savo sirdies stalciukyje kaip gera prisiminima, kaip puiku zmogu. Kituose stalciukuose paieskokit kito fyvenimo be vienos dukros, siek tiek kitokio. Skausmas praeis- laikas ji isgydys, bet prisiminimai niekur nedings, juos turesite valdyti, bei tausoti savo emocijas ir sveikata. Linkiu visokeriopos istvermes ir sveikatos, bei stiprybes. Bukite stipri ir pavyzdziu kitiems seimos nariams.

ESERET59
Pranešimai: 1

2015-06-04 11:06

sveiki,niekad negalvojau ,kad ir man reikesrasyti toki laiska.Mano dukra pasikore pries pora savaiciu.Mano skausmas toks didziulis,kadir paciai noris ta pati padaryt,tik ,kadliko dar viena dukte ir negaliupalikti jos.patarkit kaip gyvent kad neisprotet.visi raso ,kadtaip bus visa likusi gyvenima, tai kokia prasme vegetuot.aciu nors uz koki zodeli

Maja
Pranešimai: 200

2015-06-03 07:06

Mama palaidojau daugiau nei prieš metus
Atrodė ne tokios mes ir artimos buvom
tIK po to man jos labai reikėjo Aš gal
100 kartų prašiau jos atleidimo,100 kartų ji man šmėstelėjo gatvėje Aš nežinau kodel buvo taip sunku Ir dabar
praėjus daugiau nei metams norisi kartais atsidurti ant kapų ir lyg tai pa
būti šalia Aš skaitau jos laiškus o skareles kurias pasiėmiau po jos mirties neplaunu Tai mamos kvapas Aš nesu jauna,kvaila Bet ar tik man taip?

Eexpert
Pranešimai: 1182

2015-05-25 13:05

V.G.; Amilos- Jums reiketu bendrauti tarpusavyje. Panasaus likimo drauges, manau puikiai viena kitai pasiguostumet ir rastumet jegu atsitiesti. Sekmes Jums. :)

algis
Pranešimai: 44

2015-05-24 18:05

Prieš pusę metų palaidojau žmoną. Išgyventi netektį labai sunku. Praėjusių
metų neišbrauksi iš gyvenimo. Po patirto streso pablogėjo sveikata,bet pamažu stojasi viskas įvietas. Mūsų gyvenimas geriausias paminklas išėjusiems. Liko trys
sūnūs ir aš liems reikalingas. Praskysti nėra kada. Stiprybės visiems panašaus likimo žmonėms

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių