dalia
Pranešimai: 175

2015-08-21 13:08

Na ne taip lengva viska sudelioti kad viskas teisinga butu Jos toks supratimas jusu kitoks Jus jau siu laiku zmogus mama gal kitaip masto, o gal ir neteisingai masto Juk yra daug reksniu bobu Nesikabinkit viena i kita Jinai gi ne senas zmogus ar ne? Gyvenkita kiekviena savo gyvenima Jus reikalinga savo seimai, o ji te uzsiima savo gyvenimu Juk yra ka veikti,ar ne?

lina
Pranešimai: 1775

2015-08-21 13:08

Mes ne kaime gyvenom. O tėvas pijoku gimė, ne tapo. Bet ant jo ne taip pikta. Mes jam niekada nerūpėjom. O va mama tai manau turėjo žiūrėti nuo ko vaikus gimdyti ir kaip paskui jais maksimaliai pasirūpinti...Ai, taip bjauriai jaučiuosi, kad šlykštu ir daugiau nieko. Manau gal su kažkuo pasikalbėjus palengvės, bet kažin ar ne dar blogiau bus...

dalia
Pranešimai: 175

2015-08-21 13:08

Pades tikrai Sakau ir žinau Praeis dar
kiek metu ir kitaip atrodys Zinoma jei jus labai nebendrausit jEI BENDRAUSIT GALUTINAI SUSIPJAUSIT As vadovaujuosi tuo kad mano vaikai tai man nepriklauso,jie neprivalo buti panasus i mane nei mintimis nei darbais nes mus skiria 25 metai Mes irgi sutinkam tiek kiek reikia Bet as del to nesielvartauju Ka padarysi jei mes skirtingi O bendraujam tykiai,ramiai,mandagiai O mama gal dar ne pijokui tevui pirko tik veliau jis tokiu tapo O kaime juk dauguma tokiu buvo Ten mylejo vyrus o ne vaikus Vaikus nuo ju gimde Toks supratimas tada buvo

lina
Pranešimai: 1775

2015-08-21 12:08

Metų tai man jau virš 30, tai nemanau kad laikas padės. O dėl bendravimo tai tikrai per daug bendraudavom. Ar į mišką ar prie jūros ar prie stalo visur įsiprašo. Ir man atrodo na kaip čia neimti? Taigi ji vieniša, jei liūdna...Pyksta ir vyras kad visur paskui save tempiu(tiksliau tempdavau). O dėl skurdo tai dar ir kaip kalta. Tuomet aš nelabai ką tesuprasdavau. Bet dabar kai pagalvoju, pijokui tėvui moskvičių nupirko (taigi tais laikais tai jau ir daiktas), o iš mano sportinės aprangos klasiokai juokdavosi. Aš savo vaikams taip neleisčiau kentėti.

dalia
Pranešimai: 175

2015-08-21 12:08

Tiesiog ir nezinau ka pasakytis Perskaiciau issiziojau nutilau pagalvojau kad tai nieko ir baisaus Amzinas motinos ir dukros konfliktas Su
metais gal ir praeis Jums nebutina daznai susitikineti daug bendrauti Jei jau jums nesigauna dialogas tai kam tie salycio taskai Bendraukit kiek butina o toliau bus matyt Metai arba suartins arba isskirs visai O del skurdo gal ji ir nekalta

lina
Pranešimai: 1775

2015-08-21 12:08

Esmė tame, kad nekenčiu savo mamos. Bet nežinau kaip jos atsikratyti. Nepagalvokite, kad aš vulgari beširdė. Aš tiek daug nuoskaudų iš vaikystės atsimenu: skurdas, nepritekliai, vaikų pasityčiojimai, girtas tėvas, fizinės ir dar skaudesnės psichologinės bausmės (mamos fantazija neribota) ir t.t. Gal viską ir sugebėčiau primiršti, bet tai kas vyksta dabar, ne mažiau skaudina. Mano vaikai nuolat nustatinėjami prieš mane, ant manęs šaukiama kaip ir anksčiau. Ji laisvai gali sau leisti mane iškeikti visokiais žodžiais (net ir prie žmoniįų). Man toks jausmas, kad ji man pavydi, kad mano gyvenimas susiklostė geriau nei jos. Kai pasakau, kad pavargau nuo jos ir nebenoriu jos matyti, ji sako, kad aš privalėsiu jai senatvėj plauti užpakalį (nors nušauna tegul, to nedarysiu). Kaip man nutraukti su ja santykius. O gal sakysite, kad aš nedora dukra? Ką apie tai manote?

lina
Pranešimai: 1775

Ligos pavadinimas-"mama"

2015-08-21 12:08

Ligos pavadinimas-"mama"

e-expert
Pranešimai: 576

2015-06-19 18:06

Xxxxxxxxxxxxx- kai uzaugsi ir tu toks (tokia) busi, visgi genai. :)

gabriele
Pranešimai: 21

2015-05-29 18:05

Ne neapykanta mane prazudys, kaip sakai.
As nekenciu jos. Ir tai ne per stiprus zodis.
Kaip matau, net internete as teisiama.
Whatever, supratau kad niekur neimanoma pasneket.
...

gabriele
Pranešimai: 21

2015-05-27 15:05

As nekenciu savo mamos taip pat. Ji geria, ruko... Turi tris vaikus, taciau visi augom pas mociute. Ji manes nepasieme 14 metu is mociutes, o mazameciai mano brolis ir sese vis dar pas ja. Gyvenu su mama,ir prisiekiu Dievu, geriau man butu vaiku namai arba mirtis. Ji man trenkusi tik viena karta gyvenime, ir viskas ivyko per siuos metus. As esu 15 metu, ir nors daug kam atrodo kad as per daug viska sureiksminu del to, kad esu paaugle, klysta. As visada jauciuosi protingesne uz ja. As pasiimciau savo vaikus ir isvaziuociau i ramia vieta, auginciau juos. As atsisakyciau tokiu draugu kaip ji... Taciau matant mano mama mane vercia vemti. As jau nepakeisiu savo nuomones apie ja ir visa likusi gyvenima jos nekesiu. Taciau nenoriu, kad mano brolis ir sese taip kentetu kaip as. As esu traumuojama kas dien. Man per didele asta rupintis namais,namu darbais, mokslais, valgiu, bureliais, barniais su mama, sunimi... Man tai per didelis kruvis. Mane jau 8 menesiai kankinabaisi nemiga. Kas kart kai susipykstu su mama, vis labiau ant jos rekiu ir vis maziau ja gerbiu. Ka as kalbu, jos visai negerbiu. O kam pasipasakoti - neturiu. Tiesiog buna net kartu, kai trokstu kad ji uzsimustu, mirtu...isnyktu. Bet tai neimanoma. Esu jai dekinga uz gyvybe, bet prakeikiu uz kancias. As sulaukusi pilnametystes iseisiu is namu, isrekdama mamai tai, ka jauciu. Taciau dar man liko daug laiko. Dar sitiek nusivylimu ateity. Nebezinau, ka daryti, as vis dazniau pagalvoju, kur ir kaip man nusizudyti. As nebegaliu, draugai sako, kad as praradau humoro jausma, seima - kad nebeturiu jausmu, o mokytojai - kad nebesimokau. Net neisivaizduojat ka reiskia gyventi su tokia charakteri turincia mama. Ji padugne. Patarkit man...ka daryti?!

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 27 ir 0 svečių