2015-05-17 14:05
Labutis, Greta, tavęs aš jau buvau pasigedusi, ilgokai buvai nutilusi. Na, taip prasidėjo darbai darže, ko gero ir šiltnamy augini, tai darbai dar anksčiau prasideda. Man irgi laikas lekia labai greit. Kažkaip į antrą gyvenimo pusę jis smarkiai pagreitėja... tad kol judi, tol gyveni, o tik sustok ir pradėsi tik egzistuoti tuo pačiu ir depresuoti, mat viskas tarpusavy susiję. O kas dėl knygos, tai jau seniai pastebeta, jog auklėti ir perdarynėti kitus yra daug lengviau nei pačiam save... ;) Gyventi darnoje su savimi ir su supančiu mus pasauliu nėra taip paprasta ir lengva. Tai pareikalauja daug pastangų ir didelio nusistatymo. Tokias pozityvaus mąstymo knygas reikia kuo dažniau skaityti ir vis pasikartoti, kad būtų kaip variklis, stumiantis pirmyn.
Pasilikti Lietuvoj manęs kolkas visai nevylioja: pramogų tai daug, bet kur uždirbti tiek pajamų, kad galėtum jaustis kaip rdquo;baltasrdquo; žmogus? O dar ta mūsų giminė, vietoj to, kad maža būdama, būtų draugiška - vienas kitam petys ir džiaugsmuose, ir varguose, o ji atvirkščiai, vienas kitą apkalbėt, pasmerkt, pašiept! Tad man daug mieliau su svetimais bendraut ir pasirinkti į draugus, tokius, kuriais gali pasikliauti bet kada. Tad su Lietuva labai stiprių ryšių kaip ir nėra. Ten turiu tik keletą tokių žmonių. Na, jei pavyks senatvę apsirūpint, tai tada gal ir norėsiu grįžti kur nors į gamtos prieglobstį...
