2015-09-06 15:09
Pas šeimos gydytoją žodį trombocitopenija išgirdau nuėjusi dėl blogos savijautos (visiškas abejingumas, fizinių jėgų trūkumas, net grįžti į namus iš darbo pasidarė problema), ir atsiradusių mėlynių ant kūno tokiose vietose, kurių užsigauti tiesiog fiziškai neįmanoma. Pradžioje maniau, ai matyt kažkur trinktelėjau, kažkur per stipriai prisiliečiau ir t.t. Bet kai jos atsirado ant rankų iš vidinės pusės prie pat pažastų. ant pilvo ir t.t. supratau, kad kažkas vyksta. Pas medikus nesilankiau gal kokių 20 metų, tad ir nelabai kuo domėjausi. Nors gimdymas jaunystėje buvo labai komplikuotas. Nukraujavimas. Gydytojai be užuolankų sakė, kad nesitikėjo išgelbėti dėl kraujavimo. Nieko nesupratau ir nelabai domėjausi. Kūdikis buvo sveikas, pati atsigavau, išgyventi buvo sunku ir kasdieninės problemos užgožė domėjimąsi sveikata, tuo labiau, kad niekas ir neskaudėjo. Nors kažkur pasąmonėje supratau, kad kažkas ne taip su manimi, tie silpnumai, tas nepaprastai ilgas gyjimas bet kokios žaizdelės ar įbrėžimo, o neduok Dieve įsipjovimo. Tada jau mėnesiui ir daugiau negali plauti indų, skųsti bulvių ir t.t. nes įsipjovei pirštą.Vaikystėje taip pat labai bijodavau įsidurti, įsipjauti, įsibrėžti ir beveik visada vaikščiojau su kojinėmis, bandžiau kažkaip prie nieko neprisiliesti. Kada po nepriklausomybės atsirado daugiau įvairiausų galimybių gilintis į sveikatos problemas ir įvairius gydymo būdus (aš domėjausi tik liaudies medicina, kadangi cheminiai vaistai, net ir tarybinis citramonas sukeldavo stiprią alergiją)tai suradau daug įdomios informacijos apie sveiką gyvensėną, apie žoles, apie paprastus būdus ir metodus pagerinti savo gyvenimą. Tuo pačiu ėjo metai, artėjo ir senatvė, pradėjo atsirasti daugiau problemų. Tai kada maždaug prieš 3-4 metus išgirdau žodį trombocitopenija, pradėjau ieškoti ir liaudiškų patarimų, receptų. Keisčiausia jų buvo nepaprastai mažai. Vienas kitas sakinys. Poliklinikoje niekas nedarė ir nesiuntė daryti jokių tyrimų, nustatant galbūt šios ligos rūšį, neskyrė jokio gydymo medikamentais, atsirado problemos su kraujagyslėmis ir kartą paklausiau savo gydytojos, o kodėl man neišrašote jokių vaistų dėl trombocitopenijos. Atsakymas: o ką aš galiu jums išrašyti, gal prednizaloną, kai tokia alergija bet kokiai tabletei. Pradėjau labiau stebėti savijautą ir supratau, kad pablogėjimas (o tai man pasakydavo atsirandančios mėlynės ant kūno, tarp kitko jos neskauda ir dėl to gali atskirti ar užsigavai - mėlynę užsidirbai, ar tai jau tavo trombocitai bėga iš tavęs - mėlynė, o neskauda) ypač pasireikšdavo pavasarį. Iš perskaitytos literatūros liaudies medicinos temomis pradėjau kai ką taikyti ir sau. Radau tokį patarimą, kad esant trombocitopenijai reikia būtinai naudoti kalnų vandenį. Mūsų sąlygomis šaldytą ir atitirpdintą vandenį. Bet jį reikia išmokti sušaldyti pagal tam tikras taisykles. Čia reikėtų dar daug aiškinti, tad kam reikės tai suras. Jau tris metai naudoju šį vandenį, manau, kad man padeda. Labai pakelių trombocitų kiekį, vartodama gyvas sultis:bet kokias, viską iš eilės. Pasiimi sulčiaspaudę ir ką turi: obuolį, morką, moliūgą, cukiniją, salotas, agurką, truputį burokėlį, arbūzą ir t.t. Gali naudoti ir žoles, bet jų daug reikia. Tai įmanoma gyvenant kaime.Žinau tik viena: beveik visa pagalba žmogui, kuris naudojasi daugiausia liaudies medicina niekada neateina greitai: nei rytoj, nei poryt, o gali pajusti pagerėjimą po kelių mėnesių, pusmečio. Manau dėl to sunku ir patikėti ja ir taikyti sau, nes turi daug paaukoti laiko ir žaisti.Jeigu tau pagerėja tai net ir užsimiršti, atrodo taip ir reikia, o pablogėjus staiga suvoki, kad jau ir neatsimeni, kada darei sultis, mankštą, kada gėrei šaldytą vandenį. Bet keisčiausia man Jūsų visų pasisakymuose tai, kad daugelis rašote apie kraujo bėgimą iš nosies (man niekada nebėgo kraujas iš nosies, niekada mėnesinių metų nebuvo problemų (aišku išskyrus gimdymą)). Manau, kad kiekvienas žmogus yra atskira planeta, tai ir diagnozės tos pačios ligos tokios skirtingos ir turi pats kapstytis bei ieškoti tai, kas tau padeda. Sutinku su rašančiais apie imunitetą. Būtina daryti viską, o svarbiausia ieškoti nemedikamentinių būdų savo ligai pristabdyti ar tiesiog trombocitų kiekiui padidinti ir tuo pačiu pagerinti savijautą. Nemanau, kad rimtos ligos yra išgydomos, su jomis reikia išmokti gyventi ieškant pagalbos gamtoje, liaudies medicinos lobiuose, dabartinių mokslininkų, pripažįstančių gamtos galią (o ne tablečių) straipsniuose bei komentaruose. Nesu prieš tradicinę mediciną, jos pagalba ypač kritiniu momentu yra neįkainuojama, tačiau tokiose lėtiniuose ligos procesuose, mes galime padėti sau ir patys,
