2015-04-17 21:04
Skaitau ir net pati netikiu, kad tiek jusu dau susidurusiu su sia liga...As nezinau, ar man bulimija, bet itariu. Viskas prasidejo nuo noro numesti pora kilogramu. Tada sveriau 58kg ir buvau jaunute (16m). Prasidejo ivairios dietos, po kuriu svoris labai greit krito, bet kai grizdavau prie ankstesnes mitybos , jis dar greiciau ataugdavo. Tada budavo dar grieztesne dieta ir po jos persivalgymai. Dabar tai tesiasi ilgiau nei puse metu, priaugau svoriio, nekenciu savo kuno. Maisto neivemiu, nes negaliu. Bet geriu laisvinamuosius, badauju, persivalgau, dieta ir t.t. Nebegaliu taip gyventi, noriu sverti apie 50-55kg, noriu pamilti save, bet zinau kad galesiu save pamilti tik tada kai pasieksiu savo tiksla. Atrodo gal geriau butu anoreksija, o cia...zinau kad reikia save myleti, reikia tureti valios, bet negaliu. Priepolis nesikartojo jau gal menesi, o siandien vel pasikartojo. Po maisto geriau daug laisvinamuju, arbatu ir visko, jauciuosi blogai, niko nenoriu matyti, girdeti, tuo labiau kur eiti. Netgi draugai pyksta, kad pasidariau namiseda, bet man geda iseiti i gatve, as bijau...bijau net pati nezinau ko. Niekas apie tai nezino ir tikrai nezinos, nes visi gavoja kad esu beveik ideali tiek seimoje, tiek moksle. Dabei esu abiturient, labai sunkus metas, kai reikia daug mokytis, nervai ir dar tas maistas, del kurio tiek bedu.
Itariu kad viskas prasidejo po vieno labai skaudaus ivykio mano gyvenime-netekties. Prie to dar prisidejo nepasitikejimas savim, kompleksai. As zinau kaip pasveikti, daug apie tai skaiciau ir atrodo viskas gerai, kol vel nepersivalgau. Kazkoks uzburtas ratas. Zinau kad jums visom labai sunku ir niekas kitas geriau nesupras musu, kaip zmones, tai patyre savo kailiu...Labai malonu, kad pasidalinat cia savo nuomonem. Prasau, nepasitraukit is cia, padekim viena kitai!!! Linkiu stiprybes ir sekmes! Juk dabar pavasaris, saulute uz lango, tegul ji ateina ir i musu sirdele, tegul istirpina blogas mintis, liudesi, tegul...