Vėžys… Kaip gydytis?

[gabija]

Apie kurkumą nežinau nieko, bet pirmiausia išsigydikit ligą tradiciniais metodais , o jau tada jei neturit, kur dėti pinigų, domėkitės šarlatanais.Psichologiškai padeda visi marazmai, jei apie tai skelbiama daug informacijos ir tuo tiki.

[roma]

Jei galite kas nors parasykite apie gydomasias kurkumo savybes.Aciu.

[Roberta]

Ašara nuriedėjo jus beskaitant... Kiek Jums daug reikia iškęsti. Labai užjaučiu. Būkit stiprios.Pati kelis metus kapanojaus depresijoje. Tai irgi norėjosi geriau mirti, negu kentėti dvasines kančias, jaučiaus lyg sirgčiau dvasios vėžiu. Kai labai sunku, irgi kabinuos už to-ši diena yra, ją gyvensiu kuo geriau,stengsiuos pasidaryt tą dieną kuo geresnę, o rytojus gal savaime bus smagus , šviesus.

[gabija]

Blogiausia ,kad gydymas yra siaubingas, o aš jo pakartojimo labiausiai bijau.Bijau tų 5 mėnesių su trumpomis prašvėsėjimo dienomis tarp pykinimų, kai net vandens nevėmus negali išgerti, bijau tiesiog stojančios širdies dūžių po 6 val leistos chemijos.Tai ne psichologinė būsena , kai kažko bijai , tai realus fizinės kančios baimės jausmas.
O dabar pagal Karaliūnaitės receptą geriu ugniažolę, perku AngioCells kapsules, geriu kas antrą dieną, draugė įpiršo iš Heomopatinės vaistinės rūpužės lašiukų.Geriu triovit vitaminus ir andidepresantus.

[gabija]

Labas
Kad praėjau visas chemijas , tai žinojau kad sulėks vaikai ir vyras per nevalią nuneš , o šeip nuo trečios chemijos , jei būčiau gyvenusi viena , vargu ar būčiau pasirašiusi.Nelieka net mirties baimės, norisi tik kančių pabaigos.O apie chemija iki šiol ramiai negaliu negalvoti .Grįžta į mintis neprašoma ir nuodija net tą rytojaus dieną , kuri gal būt bus netgi šviesi.Nieko neplanuoju net mėnesiui į priekį, niekur nematau prasmės.Užjaučiu jus dėl vyro ir suprantu, ką jus kenčiate morališkai, nes jo liga graužia ir artimųjų mintis ir sveikatą.Manajam , per mano ligas irgi širdies vaistų prireikė.O šeip nuėjau pas psichiatrą , gavau antidepresantų, nes jutau ,kad stogas nuvažiuos.Kol darbe dar gerai-užsimiršti , o savaitgaliais prasidėdavo ašaros.Taigi ir mane kaip ir Jūsų vyrą gelbsti protinis darbas , fiziniam jėgų nedaug.Dabar pagėrus antidepresantų atsirado šiek tiek abejingumo , vis lengviau.Manau ,kad priprasti prie raminamųjų jau nėra ko bijoti , o su jais taip širdies nesidraskai.Patarkit tai savo vyrui.
Stiprybės Jums , sveikatos Jūsų vyrui.

[gabija]

Labas
Mane operavo Kauno klinikų chururgas R.Augustis o Chemoterapija gydė Nutautienė,diagnozavo mažos poliklinikos gydytoja Lietuvių gatvėje.Jie visi labai puikūs žmonės ir gydytojai,o kad ankstyvą stadiją pastebėjo ,tai tik todėl kad gėriau dėl klimakso hormonus ir ėjau konsultuotis kas 6 mėnesius,darė echoskopiją ir pastebėjo besikaupiančius skysčius,o po to link operacijos viskas vyko žaibiškai , po mėnesio operacija , po 14 dienų chemija.Dabar markeris 4,8.Davė atrodo cis platiną, karbo platiną , plaukai visai nenuslinko , nors tiek prieš žmones nesijaučiau pasmerkta nebe šios žemės gyventoja, darbe irgi nevisi žino kas buvo, gal kas įtaria ,bet neišsiduoda.Taip lengviau bendrauti,kai nežiūri kaip į pasmerktą.

[gabija]

Sveiki
Man prieš metus diagnuozuotas II stadijos kiaušidžių vėžys , padaryta operacija, atlikti šeši baisūs chemoterapijos seansai.Dabar jaučiuosi 10 m senesnė , skauda sanarius, tirpsta pirštai.Konsultacijos kas 3 mėn,kurių laukiu su paniška baime.
Kaip sekasi kitoms moterims su analogiška diegnoze? Koks šansas, kad liga nesugriš? Gal kas gali pasidalinti savo patirtimi.

[vi]

Rasa, tikiuosi, jog dar užsuki į šitą kampelį... Kokie tyrimų rezultatai? Tyrimų į tą laiką turėjo būti ne vienas (priklauso kas 3 mėn.). Mes jau po chemijos. Pirmasis pasitikrinimas buvo rugpjūtį. Tada viskas buvo OK. Dabar su baime laukiame lapkritinio pasitikrinimo.

[as]

Aš jau senbuvis chemoterapijos stacionare.Tikrai nevisi vienodai reaguoja.Vieniems lašina 6 val ir juos , per tą laiką kelis kartus išsivėmusius ,už parankių išsiveda artimieji, kitiems lašina vos pusvalandį.Skiriasi ir vėžio agresyvumas , o nuo to ir skiriamų vaistų dozės stiprumas ir poveikis.
PO pirmos chemijos ėjau į darbą po dviejų savaičių , bet laimei darbas sėdimas, tačiau galva dirbo sunkiai, vakare jau nenorėjau nieko.Dvi savaites daugiau imitavau darbą ne dirbau , po to atėjo palengvėjimas, bet ir naujos chemijos laikas.Daugiau tokių žygdarbių nedariau, juo labiau , kad su kiekviena chemija savijauta blogėjo.Patikėkit , kaip tik fizinės chemijos kančios pribaigia žmogų dvasiškai, atima norą kovoti.
Nemanau, kad Gabija verksnė, tai ji per du metus jau leidžiasi antrą kartą po šešias dozes.
Ir nesuprantu kuo ji čia aplamai užkliuvo?
Dar su jumoru žmogus parašo, kitiems pataria neuždelsti gydytis.
Tai kame esmė?

[Ramune77]

Visą informaciją apie odos vėžio gydymą rasite puslapyje www.odosveziogydymas.lt/lt/odos-vezio-gydymas