){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alergenai - tai organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios organizmo reakciją. Tai gali būti bet kokios medžiagos. Kiekvienas žmogus vis kitaip reaguoja į tą patį alergeną.
Prasidėjus alerginei reakcijai, pastebimi tokie požymiai: odos ir gleivinių bėrimai, paraudimai, vaikas tampa irzlus, labai neramus, dažnai kasosi, nudraskytos vietos šlapiuoja, vėliau susiformuoja šašai, gali sustiprėti nosies užburkimas, atsirasti čiaudulys, pagausėti nosies išskyrų, sauso kosulio priepuoliai, dusulys, toks kūdikis gali tuštintis, kartais netgi su kraujo priemaiša išmatomis.
Maisto alergenais vadinamos medžiagos, atsirandančios žmogaus maiste ir sukeliančios alerginę reakciją. Maisto alergenai gali būti gyvulinės arba augalinės kilmės. Dažniausiai pasitaikantys maisto alergenai kūdikiams yra karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, medus, šokoladas. Todėl vaikams iki vienerių metų šių produktų reikėtų vengti.
Pienas. Labiausiai paplitęs alergenas yra karvės pienas. Piene yra alfa laktalbumino, beta laktoglobulino, lipoproteidų, kazeino, albumozių ir peptidų mišinio. Svarbiausi alergenai yra beta laktoglobulinas ir kazeinas. Ir nedidelis pieno kiekis alergiško kūdikio maiste stipriai veikia vaiko organizmą. Net ir virinant pieną išlieka nesuskilęs kazeinas, todėl jis ir toliau veikia kaip alergenas.
Ožkos piene yra to paties alergiją sukeliančio baltymo, kaip ir karvės piene, o ilgą laiką maitinant kūdikį ožkos pienu, gali išsivystyti mažakraujystė, nes jame labai mažai folio rūgšties bei vitamino B12.
Kiaušinis turi daugybę alergenų. Verdant kiaušinį jo alerginis aktyvumas mažėja, todėl į žalią kiaušinį organizmas daug stipriau reaguoja. Labiausiai alergiją kelia žalias baltymas, mažiau - virtas, visai mažai - žalias trynys.
Grūdiniai produktai. Didžiausias alerginis jautrumas yra kviečiams. Alergiją gali sukelti ir rugiai bei ryžiai. Kviečių baltymą sudaro apie 20 alergenų, todėl kviečiai yra stipriausias alergenas iš javų. Virškinimo fermentai gerokai sumažina šių alergenų poveikį žmogaus organizmui. Kukurūzai ir ryžiai alergiją sukelia retai. Jei vaikas alergiškas kruopoms, reikėtų bandyti po vieną kruopų rūšį, taip išsiaiškinant, kokiai rūšiai jis yra alergiškas.
Ankštiniai augalai. Apie 15 proc. vaikų, alergiškų karvės pienui, reaguoja ir į sojos mišinius. Sojos baltymą kūdikio organizmas pasisavina daug blogiau nei karvės pieno baltymą. Sojos mišiniai vartojami tada, kai kūdikis netoleruoja laktozės.
Daržovės ir vaisiai turi termolabilių alergenų, t.y. verdant, šaldant ar konservuojant jų alergiškumas labai silpnėja. Alergiškam vaikui geriau rinktis pramoniniu būdu pagamintas tyreles. Atvežtiniai vaisiai - obuoliai, bananai - kūdikiams netinka, nes gali būti apdoroti cheminiais preparatais.
Mėsa. Mėsos alergenai nėra labai stiprūs. Dažnai alerginės reakcijos įvyksta dėl į mėsą dedamų maistinių priedų - nitratų, dažų ir kt.
Žemės riešutai. Sukelia stiprias alergines reakcijas. Pupelės, lęšiai, žirniai alergiją sukelia rečiau.
Žuvis sukelia stiprias alergines reakcijas. Net žuvies nevalgant, o būnant patalpoje, kaai įkvepiama ar ant odos pateka kepamos žuvies garų, aerozolių, kyla alerginės reakcijos. Taip nutinka dėl stipraus alergeno.
Jis visada šviežias, tinkamos temperatūros ir sterilus. Motinos piene, be maisto ingredientų, yra biologiškai veiklių medžiagų: vitaminų, fermentų, hormonų, baltymų. Pati didžiausia apsauga nuo alergijos ir yra mamos pienas, nes mamos piene esantys baltymai brandina kūdikio žarnyno gleivinę, kad ji nebūtų pralaidi stambioms baltymo molekulėms, kurios ir išprovokuoja alergines reakcijas. Labai svarbu, kad kūdikis iki 5-6 mėn. būtų maitinamas motinos pienu. Iki šio amžiaus subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, ir alerginių reakcijų galimybė yra mažesnė.
Kartais, nors ir maitinant mamos pienu, gali pasireikšti alergija. Tai nutinka todėl, kad kūdikio žarnyno gleivinė dar būna nevisiškai subrendusi. Reikia atsižvelgti ir į mamos mitybą. Maiste esančias medžiagas motina su pienu perduoda žindomam kūdikiui. Valgant dažniausiai alergiją sukeliančius produktus, tokius kaip žuvis ir kitos jūros gėrybės, karvės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, citrusiniai vaisiai, žemuogės, galima sukelti kūdikiui alergines reakcijas.
Alergijos gali būti ir paveldimos. Taigi tai, kas sukelia alergiją mamai, gali sukelti alergiją ir kūdikiui.
Jei mama negali maitinti ar neturi pieno, tuomet labai svarbu pasirinkti tinkamą mišinį. Svarbiausia tikslingai pasirinkti tokį mišinį, kuris neskatintų alerginių reakcijų ir būtų naudingas kūdikio žarnyno gleivinei. Taigi idealiausia, jei kūdikis yra maitinamas hidrolizuotais mišiniais (juose baltymas yra suskaidytas, susmulkintas iki smulkiausių molekulių, kurios neprovokuoja alerginių reakcijų). Natūraliai reikėtų maitinti iki 5-6 mėn., kol subręsta kūdikio žarnyno gleivinė, o tada bandyti pereiti prie įprastos sudėties mišinių. Stebėti, ar neatsiranda alerginių reakcijų, jei atsiranda - vėl grįžti prie hidrolizuotų mišinėlių.
Daromos klaidos, kai pradžioje pradedami vartoti paprasti ar sojos mišiniai. Atsiradus alergijai, jie pradedami keisti vieni kitais, o alerginės reakcijos tik stiprėja. Dažnai keisti mišinius kūdikiams nepatariama, nes prie kiekvieno naujo mišinio jiems reikia priprasti.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę