Pokalbis su paaugliu (ne) apie bitutes ir paukščiukus

Pirmieji lytinio švietimo žingsniai vaikystėje

Psichologų nuomone, lytiškai šviesti atžalą reikėtų ne tuomet, kai ant slenksčio jau šėlsta paauglystė, o geras dešimtmetis prieš tai. Lytinis švietimas – tai ne vien fiziologinės žinios apie seksą ir kontracepciją, tai nuostatos ir vertybės, įdiegiamos dar vaikystėje. Todėl tėvų vaidmuo formuojant lytiškumo sampratą prasideda dar ankstyvajame amžiuje.
Logiškiausia apie tai pradėti kalbėti tuomet, kai vaikas pradeda užduoti pirmuosius klausimus „Iš kur aš atsiradau?“, „Kuo skiriasi berniukas ir mergaitė?“ ir pan. Svarbiausia vaikui atsakyti realiai, aiškinti pagal tos amžiaus grupės suvokimo lygmenį. Jau 4–5 metų vaikas gali puikiai suprasti elementarų pasakojimą. Į detales lįsti nereikia, užteks bendrais bruožais papasakoti, kad būtų patenkintas vaiko smalsumas.

Žinau, vadinasi, valdau situaciją

Kai kurie tėvai vis dar įsitikinę, kad lytinis auklėjimas skatina lytinį aktyvumą, sunaikindamos šeimos vertybes. Tačiau, pasak psichologės Janinos Janulionienės, tyrinėjimai ir įvairių šalių patirtis įrodo, kad išsami informacija apie lytinius santykius, seksualumą ir lytiškumą lemia didesnį jaunuolio sąmoningumą – ne tik susilaikoma nuo ankstyvų lytinių santykių, bet atsakingiau renkamasi bei naudojama kontracepcija, rečiau keičiami sekso partneriai.
Dažnai tėvai arba apskritai ignoruoja paauglių seksualinį gyvenimą, apie tai net neužsimindami, arba gąsdina arba grasina nėštumo arba lytiškai plintančios ligos grėsme. Abu šie kraštutinumai gali gerokai iškreipti ar pasunkinti vaiko suvokimą apie intymius santykius, jų svarbą ir atsakomybę.
Šeimose, kuriose šių temų vengiama, atsakymų ieškoma kitur. Apie intymų gyvenimą sužinoma iš draugų, interneto ar spaudos. Tačiau tokiu atveju neteisingos arba neišsamios informacijos tikimybė gerokai padidėja. „Be to, kiekvieno jaunuolio pasaulis individualus ir jautrus. Kartais informacijos kiekio tarsi pakanka, tačiau kai tai be galo asmeniška, ko negali pasakyti draugams, jiems reikalingas pašnekovas, kuris juos išklausytų, patartų. Jiems reikalingas žmogus, kuriuo jie galėti pasikliauti. Deja, tais patikėtiniais vis rečiau tampa, rodos, artimiausi asmenys – tėvai“, – konstatuoja Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos psichologė Janina Janulionienė.
 

Pasitikėjimo krizė

Viena iš pagrindinių kliūčių tėvams ir vaikams bendraujant kasdienėmis ir intymiomis temomis – pasitikėjimo stoka. „Pasitikėjimas ir bendravimas – neatskiriami, – teigia psichologė Janina Janulionienė. – Mano kabineto slenkstį peržengiantys jaunuoliai dažniausiai teigia, kad jų bendravimas su tėvais apsiriboja situacija „kai reikia pinigų“. Šiandien psichologams tenka dažnai susidurti su šeimomis, kuriose tėvai visiškai nepažįsta savo vaikų, net neįsivaizduoja, kuo jie gyvena. Tokiu atveju atviras pokalbis tarp abiejų pusių neįmanomas. Vaikas niekada nepatikės ir nepasitikės staiga begalinės atsakomybės už intymų vaiko gyvenimą pagautų tėvų noru kalbėtis.“

Pasak psichologės, kita gana skaudi jaunimo patirtis – kai tėvai po atviro pokalbio su vaiku, pradeda kitose kasdienėse situacijose manipuliuoti tuo, ką sužinojo. Po to kalbėti apie tarpusavio pasitikėjimą nebelieka prasmės.
 

Sufleris tėvams – paauglių lektūra

Nepaisant informacijos gausos, tarp paauglių vis dar gajūs įvairūs tikrovės neatitinkantys mitai apie intymų gyvenimą, o ypač – apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo ar lytiškai plintančių ligų. Tuo lengva įsitikinti pasklaidžius vaiko skaitomų žurnalų puslapius, kuriuose jie užduoda specialistams tam tikrus klausimus, kurių galbūt nedrįsta paklausti tėvų ar draugų.
„Tėvai privalo domėtis vaiko lektūra. Kuo gyvena jūsų paauglys, nesunkiai sužinosite pasidomėję, kokius leidinius jis skaito. Pavartykite juos ir patys. Jei yra galimybė – pasidairykite ir jaunimo socialinių tinklų forumuose. Tam tikros paauglių žurnalų rubrikos ar forumų temos intymiomis temomis pasufleruos, kas domina jūsų vaiko bendraamžius, ir logiška – jūsų atžalą“, – pataria psichologė Janina Janulionienė.
 

Prioritetai – paauglio sąmoningumas ir atsakomybė

Svarbiausia kalbant apie seksą ir kontracepciją – sąmoningumo ir atsakomybės klausimai.
Svarbu kelti vaiko sąmoningumą, kad jis gebėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, savo sprendimus. Nereikia sureikšminti ar absoliučiai ignoruoti pačios sekso ar kontracepcijos temos. Tiesiog tai yra. Todėl ir kalbėti apie tai reikia paprastai. Vaikui teks susidurti su gerokai sudėtingesniais gyvenimo klausimais ir ieškojimais, kuriuose gimdytojų parama, supratingumas ir palaikymas bus itin reikalingi.
„Svarbu atsiminti, kad kalbant ir apie lytiškumą, seksualumą ir intymų gyvenimą, būtina pagarba vaiko brendimui, jo pasauliui. Paauglystė užgriūna visais brendimo rūpesčiais. Tai chaotiškas metas, kai vyksta žymūs vaiko ne tik kūno pokyčiai, bet ir emociniai pokyčiai. Tėvai ar kiti suaugusieji turi būti itin subtilūs”, – pataria psichologė.
 

Pirmieji lytiniai santykiai: dėmesio – padidėja skydliaukės aktyvumas

Būtina žinoti, kad paauglių intymūs santykiai kelia ne tik atsakomybės ar sąmoningumo klausimus. Pasak natūralios medicinos docento Liudviko Šalčiaus, po pirmųjų lytinių santykių skydliaukės aktyvumas padidėja 6–8 kartus. Normaliai jos veiklai palaikyti nuo šiol bus reikalingi reguliarūs lytiniai santykiai. Štai kodėl atsitiktiniai pirmieji ar pavieniai santykiai šiuo atveju gali būti pavojingi ne tik paauglio psichikai, bet ir sveikatai (jau nekalbant apie nepageidaujamo nėštumo ar lytiniu būdu plintančių ligų grėsmę). Net jei paauglys nuspręs palaikyti reguliarius santykius su partneriu, jį nuolat kamuos stresas ir baimė būti užkluptam tėvų, o tai taip pat neigiamai veiks sveikatą. Kaip šiuo atveju elgtis tėvams? Viskas vėlei priklausys tarpusavio santykių, supratingumo ir diplomatijos.
 

Tėvų namų darbai – tinkamai pasirengti pokalbiui

Nuo ko pradėti kalbėti su paaugliu apie seksualumą ir intymų gyvenimą bei kontracepciją? Tėvams rekomenduojama nusipirkti keletą knygų šia tema. Idealu, jei šias knygas perskaitys abu tėvai – net jei didžiosios misijos imsis vienas iš tėvų (įprasta, kad su mergaite kalbasi mama, o su berniuku – tėvas), naujausia informacija neabejotinai pravers. Be to, vieninga tėvų pozicija taip pat svarus argumentas paaugliui. Perskaičius knygas tėvams pirmiausia verta pasidalinti mintimis tarpusavyje. Tai savotiškas pasirengimo etapas pokalbiui su paaugliu.
„Pirmiausia patiems tėvams svarbu sau patiems įvardinti, kokios yra šeimos vertybės, kokią vietą gyvenime užima meilė, kokia pagarbos reikšmė santykiuose, ko reikia sėkmingiems santykiams. Galbūt tai padės ir tėvams naujai pažiūrėti į savo santykius“, – sako psichologė Janina Janulionienė.
Gimdytojai turi sau pripažinti, kad paauglys pats nuspręs, kada pradėti intymųjį gyvenimą, o jie tegali perduoti savąjį suvokimą ir žinias. Čia nereikia visažinio tono ar įtampos – kuo paprasčiau viskas bus pateikta (juk kalbama apie natūralius dalykus), tuo didesnė tikimybė, kad vaikas kreipsis į gimdytojus ir kitą kartą.
Vis dėlto, geriausias pavyzdys paaugliui bus pačių tėvų elgesys bei jų tarpusavio santykiai, pavyzdžiui, ar tėvai rodo švelnumą vienas kitam. Svarbus tėvų požiūris į seksualumą bei intymius santykius. Rodos, smulkmena, bet pro vaiko akis niekuomet nepraslys tėvų reakcija į televizijos ekrane sušmėžavusią intymesnę sceną arba gatvėje besibučiuojančią porelę.
 

Tėvų pokalbis su paaugliu apie TAI

Laiką pokalbiui apie seksą ir kontracepciją turi pasirinkti ne tėvai, bet paauglys. „Rimtas pokalbis“ turi prasidėti jaunuolio iniciatyva. Svarbu atsiminti, kad, jei paauglys nori pakalbėti, – indai, virtuvės grindys ar automobilio variklis tikrai gali palaukti. Nes kitą kartą jis gali nebesiryžti atvirai kalbėti tokia tema.
Pokalbį kartais gali puikiai inicijuoti paaugliui matomoje vietoje „lyg netyčia“ palikta knyga, panašios tematikos televizijos laida ar reportažas, kino filmas, straipsnis ar reali istorija, nutikusi „kaimynystėje“.
Tėvams pravartu pasidomėti statistika – abortų, paliktų kūdikių, lytiškai plintančių ligų. Paaugliams verta paaiškinti, kas tai yra abortas, kaip jis atliekamas, koks jo poveikis ir pasekmės žmogaus psichikai ir sveikatai. Svarbu aptarti lytiškai plintančių ligų grėsmę. Nors viena iš pavojingiausių ligų šiuo metu yra AIDS, būtina nepamiršti ir kitų rimtų padarinių (pavyzdžiui, lėtinius skausmus ar nevaisingumą) galinčių turėti ligų – sifilio, gonorėjos, chlamidiozės, herpeso. Juolab kad kai kurios ligos iš šių ligų plinta ir oralinio sekso metu.
Šiandien pokalbis apie seksą neatsiejamas nuo kontracepcijos temos. Tėvai privalo pasidomėti, ar paauglys turi teisingų žinių, kokią apsaugos priemonę pasirinkti, kad apsaugotų ir save, ir savo partnerį, kokios priemonės apsaugo nuo nėštumo, kokios – nuo užkrečiamų ligų. Jaunuolis turi suvokti, kad, pradėjęs intymų gyvenimą, jis prisiima atsakomybę už save, savo partnerį ir visas su tuo susijusias pasekmes.
 

Teisingas kelias – per atvirumą ir pasitikėjimą

Pokalbis apie intymumą – tai ne dienotvarkės klausimas, jam turi būti rengiamasi nuolat – ugdant tėvų ir vaiko savitarpio pasitikėjimą, atvirumą ir pagarbą. „Skirkite pakankamai laiko paaugliui, būkite kartu, ieškokite bendros veiklos, kalbėkite su juo įvairiausiomis temomis. Jausdamas jūsų palaikymą ir buvimą šalia, jis kreipsis ir subtilesniais klausimais“, – teigia psichologė Janina Janulionienė.