Tokie nereikšmingi dalykai nepastebima kasdienybė. Bet ar galime įsivaizduoti, kad staiga imi gyventi be jų? Kad nematai kada ateina vakaras, kad nežinai kiek milijonų visokių gražumų pribarsto laikas, kad nė nenujauti koks spalvotas tavo miestas ir kokie ypatingi tavo žmonės. Ar galėtum įsivaizduoti, kad viso to staiga nebematai? Tačiau kartais taip nutinka. Negyva tamsa kartais baigiasi net atrodo menkučiai akių negalavimai, kai sakytum: kas čia tokio - paraudusios perštinčios akys.
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
