Sergančiųjų sąnarių ligomis reabilitacija

Bendrieji reabilitacijos principai

[I]KMU reabilitacijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas[/I]
Reabilitacija – tai medicinos, socialinių, profesinių ir teisės priemonių komplekso taikymas siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo (PSO, 1969). Tinkamas pacientų reabilitavimas padeda sugrąžinti judėjimo funkcijas, darbingumą bei gyvenimo kokybę. Taip pat padeda sutrumpinti gydymą stacionare bei sumažinti suvartojamų vaistų kiekį.
Lėtai progresuojančios ligos ne tik sutrikdo fizinį aktyvumą bei apsitarnavimą buityje, bet ir daro įtaką psichinei sveikatai. Sergantieji, ypač vyresnio amžiaus, jautriai išgyvena ir jaučia kaltę dėl sumažėjusio darbingumo, negalėjimo atlikti visų įprastų buities darbų. Tokia būklė gali paskatinti asmens izoliaciją bei psichikos sveikatos sutrikimus. Neretai pakinta santykiai šeimoje. Todėl labai svarbus sergančiojo vertinimas biosocialiniu aspektu ir atitinkamų reabilitacijos metodų, nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių taikymas. Itin svarbi psichosocialinė reabilitacija. Jos taikymas (specialistų komandos pagalba ir konsultacijos, bendravimas su likimo draugais, aktyvus sergančiojo dalyvavimas) padeda ne tik sumažinti ligos simptomus bei sustabdyti ligos progresavimą, bet ir išvengti su liga tiesiogiai nesusijusių psichikos sveikatos pokyčių bei jaustis visaverčiu bendruomenės nariu.
Bendrieji reabilitacijos principai:
• prieinamumas,
• tinkamas laikas,
• kompleksiškumas (pacientus konsultuoja bei prižiūri specialistų komanda: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas, šeimos narys, likimo draugas, ortozių specialistas. Reabilitacijos procese dalyvaujant komandos nariams, pacientas turi galimybę įvertinti, ką jam suteikia įvairūs specialistai bei koks jų siūlomų priemonių veiksmingumas. Komandos nariai aptaria pirmaeiles spręstinas problemas bei planuoja, kada bus sprendžiamos antraeilės),
• aktyvus paciento dalyvavimas. Nuo paciento pastangų priklauso galutiniai rezultatai. Reabilitacijos specialistų uždavinys – skatinti reikiamą paciento motyvaciją,
• reabilitacijos programų individualumas bei paciento informavimas, ką jis sugebės po reabilitacijos,
• aplinkos ir kompensacinės technikos pritaikymas. Ligos sukeltus skausmus bei diskomfortą mažina tinkama avalynė, įdėklai į batus, lazdelės, ramentai, šoninis girnelės fiksavimas,
• informacijos (teisinės, socialinės, medicininės ir kt.) teikimas, šeimos narių mokymas.

Reabilitacija sergant sąnarių ligomis

[I]Abromiškių reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Asta Sireikienė[/I]
Sąnarių ligos sukelia stambiųjų ir smulkiųjų sąnarių deformacijas bei kontraktūras. Sąnario judesio amplitudė labai sumažėja.
Sergančiųjų reabilitacijos tikslai yra šie:
– maksimaliai galimas biosocialinių funkcijų bei gyvenimo kokybės gerinimas,
– savarankiškumo buityje didinimas.
Reabilitacijos uždaviniai:
– funkcinio mobilumo didinimas,
– skausmo slopinimas,
– nugaros ir galūnių raumenų stiprinimas,
– judesių amplitudės didinimas,
– psichoemocinės būklės korekcija.
Reabilitacija gali būti ambulatorinė, stacionarinė bei reabilitacijos ligoninėse ir sanatorijose.
Reabilitacijos pradžioje įvertinama subjektyvi ir objektyvi paciento būklė, biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnis, savarankiškumas kasdieniniame gyvenime (pagal Barthel indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą (FNT), Keitelio indeksą). Naudojant Loveto skalę įvertinama galūnių raumenų jėga.
Pacientams sudaroma individuali reabilitacijos programa. Ją vykdant dalyvauja specialistų komanda. Būtina aktyviai dalyvauti pacientui.
Pagrindinės priemonės sergantiesiems sąnarių ligomis gydyti:
– medikamentinis gydymas. Skiriama analgetikų arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, meloksikamo, lornoksikamo, ketoprofeno ar kitų šios grupės vaistų. Reikia pažymėti, kad meloksikamas (Movalis) geriau nei daugelis kitų NVNU tinka kai pacientas serga gretutinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Esant indikacijoms, skiriama gliukokortikosteroidų. Raumenų spazmams šalinti skiriama miorelaksantų (pvz., tolperisono). Šis vaistas, vartojamas 50-150 mg dozėmis, neturi sedacinio poveikio, nesukelia mieguistumo. Šiuo požiūriu tolperisonas išsiskiria iš kitų centrinio veikimo raumenų relaksantų. Pažeistos sąnario kremzlės atstatymui rekomenduojama vartoti gliukozamino preparatų (Arthryl). Maisto papildų su gliukozaminu tinka vartoti profilaktikai, jie saugo sveikas sąnarių kremzles nuo galimo pažeidimo,
– individuali bei grupinė kineziterapija,
– masažas,
– gydomojo purvo aplikacijos,
– hidroterapija (perlinės-terpentino vonios, sūkurinės vonios, cirkuliarinis dušas, povandeninis masažas, kineziterapija vandenyje),
– fizioterapija (funkcinė elektrostimuliacija, SMS (“amplipulsas”), UAD (ultra aukšto dažnio bangų terapija, mikrobangos), magnetinio lazerio procedūros ir kt.,
– individuali ir grupinė psichoterapija,
– ergoterapija,
– socialinio darbuotojo konsultacijos,
– šeimos narių mokymas.
Reabilitacija po endoprotezavimo operacijų
Po operacijos stacionare ligoniai gydomi keletą dienų. Siekiant išvengti komplikacijų, jau kitą dieną po operacijos pacientai pradeda pagal galimybes mankštintis ir vaikščioti. Po to skiriama 30 dienų reabilitacija.
Reabilitacijos tikslai:
– saugaus funkcinio mobilumo mokymas,
– fizinio aktyvumo didinimas, implantantų stabilumo užtikrinimas, sąnarių funkcijos ir raumenų jėgos sugrąžinimas,
– operuotosios galūnės bei liemens, sėdmenų raumenų stiprinimas,
– skausmo mažinimas,
– mokymas apsitarnauti buityje,
– psichoemocinės būklės koregavimas.
Reabilitacijos priemonės:
– medikamentai. Skausmui malšinti skiriama analgetikų arba NVNU, tromboembolijų profilaktikai – antikoaguliantų,
– kineziterapija: tausojamoji individuali (mokoma vaikščioti su ramentais, lipti laiptais, verstis lovoje, atliekami pratimai nugaros ir galūnių raumenims stiprinti),
– hidroterapija (išėmus siūlus iš operacijos pjūvio ir visiškai sugijus žaizdai): vertikali vonia, sūkurinės terpentino vonios,
– masažas,
– fizioterapija (elektrostimuliacija, magnetinis lazeris),
– ergoterapija (mokymas apsitarnauti buityje: apsimauti kojines, apsiauti batus ir pan.),
– socialinio darbuotojo konsultacijos (dėl neįgalumo grupės suteikimo tvarkos, kompensacinės technikos įsigijimo),
– psichoterapija (individuali bei meno terapijos, muzikos terapijos grupėse),
– aromaterapija.
Po endoprotezavimo operacijos, nors ligonis ir jaučiasi neblogai, judesio amplitudė grąžinama pamažu. Svarbiausia, kad pacientas pasiektų reikiamą gyvenimo kokybę ir kad jo nevargintų skausmas, uždegimas ar raumenų įtampa.
 

Fizinė terapija ir ergoterapija

[I]KMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas[/I]
Nemedikamentinis gydymas reabilitacijos srityje yra svarbesnis nei medikamentinis. Jo tikslai: gerinti judėjimo funkciją, stiprinti raumenis, mažinti skausmą ir uždegimą.
Sąnariams lavinti taikoma Artromed sistemos įranga. Viena naujausių sąnarių treniravimo ir diagnostikos metodikų – aparato CYBEX naudojimas (Palangos reabilitacijos ligoninėje). Jis leidžia įvertinti sąnarių funkciją bei sudaryti individualią treniruočių programą. Pratimai atliekami išvengiant sunkio jėgos.
Veiksmingos įvairios techninės reabilitacijos priemonės, skirtos apsitarnavimui buityje palengvinti (pavyzdžiui, splintoterapija bei siringoterapija (įvairūs įtvarai bei priemonės plaštakos bei smulkiųjų sąnarių funkcijai pagerinti).
Krioterapija. Skausmą galima “blokuoti” ir šalčio procedūromis, nes šalčio ir skausmo receptoriai yra tie patys. Lėtinius skausmus palengvina trumpalaikis atšaldymas. Procedūros gali būti tiek vietinės (aplikacijos ar įvyniojimai), tiek bendros (vadinamosiose šalčio kamerose). Procedūrų laikas griežtai reglamentuojamas.
KMU Reabilitacijos klinikoje naudojami moderniausi metodai bei įrengimai fizioterapijos procedūroms atlikti, treniruokliai (Therapy-master sistema), elektroterapijos, vandens, šilumos bei šalčio procedūros.
 

Funkcinė ir nuskausminamoji elektrinė stimuliacija

[I]KMU Reabilitacijos klinikos docentas, KMU Elektrostimuliacijos sektoriaus vadovas dr. Raimundas Brunonas Kibiša[/I]
Skiriamos dvi elektrinės stimuliacijos rūšys – nuskausminamoji ir funkcinė. Nuskausminamosios elektrinės stimuliacijos taikymas leidžia iki 50 proc. mažiau vartoti vaistų.
Elektrinė stimuliacija, kaip vienas nemedikamentinių skausmo malšinimo metodų, taikoma sergantiesiems reumatoidiniu artritu (RA), dermatomiozitu, sklerodermijomis ir Bechterevo liga.
Tyrimų, kuriuos 2000-2003 m. atliko KMU mokslininkai, duomenimis, elektrostimuliacijos procedūromis RA sukeltas skausmas sumažinamas nuo 10,4 proc. iki 35,9 proc. (taikyti įvairūs objektyvaus vertinimo metodai tarp jų ir VAS skalė).
Funkcinė elektrostimuliacija yra veiksminga nemedikamentinė pažeistų audinių ir organų atnaujinimo priemonė, ji taikoma klinikinėje praktikoje raumenims stiprinti. Dėl skausmo ir uždegimo pacientas vengia aktyvių judesių, o tai ilgainiui išprovokuoja raumenų atrofiją ir kontraktūras. Elektrostimuliacija padeda didinti raumenų ir sąnarių paslankumą bei gerinti sąnarių funkciją. Įrodytas vienas iš metodo veikimo mechanizmų: atitinkamų parametrų elektros impulsai skatina uždegiminio skysčio rezorbciją iš sąnario bei aplinkinių audinių. Taip mažinamos edemos, slopinamas uždegimas.
Skiriant elektrinės stimuliacijos procedūras bei gydymo kursą kiekvienam pacientui, instrumentiniais metodais įvertinus bei kontroliuojant raumenų jėgą, audinių mikrocirkuliaciją bei atsaką į elektrinę stimuliaciją, parenkami individualūs elektrinio stimuliavimo parametrai.
Nejudrius ligonius elektrinė stimuliacija veiksmingai apsaugo nuo tromboembolijų, pneumonijų, šlapimo takų infekcijų. Taikant šį metodą pacientams po sąnarių endoprotezavimo operacijų, gerinama kaulinio audinio bei antkaulio revaskuliarizacija, didėja raumenų jėga.
Elektrinės stimuliacijos metodas taikomas pacientams reabilituoti ne tik stacionare, bet ir ambulatorinėmis ar namų sąlygomis.