VAISTINIS VALERIJONAS (lot. Valeriana officinalis L.)

Lietuvoje dažnas. Auga šlapiose pievose, pamiškėse, smėlinguose upių krantuose. Vartojamos augalo šaknys su šakniastiebiais. Žaliavoje yra eterinio aliejaus (jo pagrindinis komponentas dažnai yra bornilacetatas, yra kamfeno, pineno, valerenalio ir kt.), valeriana epoksi trioksiesterių ir kitų medžiagų, labai mažai alkaloidų. Tradicinės indikacijos: raminamoji priemonė, esant nervinei įtampai, nerimui, dirglumui, padedanti užmigti. Dozavimas ir vartojimas: 2–3 g (1 arbatiniame šaukštelyje yra apie 2,5 g) žaliavos užplikyti 150 ml verdančio vandens, maždaug po 10–15 min. perkošti. Gerti po puodelį arbatos iki kelių kartų per dieną. Išoriniam vartojimui (vonioms): į pilną vonią dedama 100 g susmulkintų valerijono šaknų. Pramoniniu būdu gaminama valerijono tinktūra, ekstraktas, užpilas, jo žaliava įeina į nervus raminamosios arbatos ir daugelio kitų vaistažolių mišinių sudėtį.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai