){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vasario pabaigoje minėjome Retų ligų dieną. Atskiros retosios ligos nėra dažnos, bet kartu jos sudaro didelį skaičių ligų, paveikiančių visuomenės sveikatą. Nors milijonai žmonių serga daugiau nei 7 000 skirtingų ligų, dažnai medicina negali paaiškinti jų priežasčių ar parinkti tinkamo gydymo. Šeimos, kurių nariai serga retomis ligomis, susiduria su panašiomis problemomis: ligos nustatymo, gydymo prieinamumo ir pan.
Žurnalo „Sveikas žmogus“ redakcija gavo laišką, kuriame prašoma suteikti informaciją apie tokią retą ligą, kaip aktinomikozė. Į klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Infekcinių ligų klinikos jaunesnioji gydytoja rezidentė Zinaida Markovskaja.
Apie aktinomikozę: kas ją sukelia, kaip užsikrečiama?
Aktinomikozė – tai lėtinė pūlinė granuliomatozinė infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos anaerobinės bakterijos, priklausančios Actinomyces genčiai. Žinoma apie 30 Actinomyces padermių. Šios bakterijos dėl tam tikrų savybių anksčiau buvo priskiriamos grybų karalystei.
Actinomyces bakterijos yra žmogaus burnos ertmės, ryklės, rečiau žarnyno ir makšties mikrofloros dalis, neprasiskverbianti per gleivinės barjerą. Bakterijos, būdamos natūralioje savo aplinkoje, nesukelia ligos tol, kol bakterijoms nėra palankių sąlygų ją sukelti – gleivinės pažeidimų, audinių traumų. Aktinomikozė dažniausiai atsiranda po burnos traumos ar esant odontologiniams negalavimams. Esant gleivinės pažeidimui bakterijos patenka į giliuosius audinius, juos ardo, sukelia uždegimą – susidaro infiltratas. Dažnai aktinomikozės atveju infekcija būna polimikrobinė, t.y. kartu randama ir kitų rūšių bakterijų.
Kokie simptomai? Ar yra koks specifinis šios ligos požymis?
Yra išskiriamos kelios aktinomikozės formos pagal pažeidimo lokalizaciją: veido ir kaklo, krūtininė, pilvinė, dubens. Dažniausiai, iki 95 proc. atvejų, nustatoma veido ir kaklo aktinomikozė. Ligai būdinga, kad susidaro dauginiai infiltratai, kurie susilieja, oda virš jų būna rausvai melsvos spalvos. Po kurio laiko infiltratas suminkštėja, susidaro fistulė (kanalas), infiltratas pratrūksta. Iš susidariusių angų išsiskiria pūliai su tik šiai ligai būdingomis drūzomis – mažomis, apie 1mm, į grūdelius panašiomis dalelėmis.
Pagal infekcijos vietą ir audinių pažeidimo gilumą skiriasi ir ligos pasireiškimas. Esant poodiniam procesui, bendrieji nespecifiniai ligos požymiai, tokie kaip karščiavimas, silpnumas, galvos skausmai, nebūdingi. Bendriniai požymiai būdingi esant gilesnių audinių ir raumenų, kaulų, pažeidimui.
Ar gali šios ligos nešiotojas užkrėsti kitus, pvz., bučiuodamas, kt.? Kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis, jeigu tenka kontaktuoti su žmogumi, persirgusiu ar sergančiu šia liga?
Kaip jau buvo minėta, aktinomicetai yra žmogaus mikrofloros dalis, ir liga vystosi ne užsikrėtus, o esant mikroorganizmui palankioms sąlygoms plisti į giliuosius audinius.
Siekiant išvengti šios ligos rekomenduojamos nespecifinės priemonės, pvz., imuniteto stiprinimas, burnos higiena, odontologinių problemų gydymas, burnos traumų profilaktika.
Koks gydymas laukia?
Kadangi aktinomikozė yra bakterijų sukelta liga, jai gydyti vartojami šias bakterijas veikiantys antibiotikai. Dažniausiai tai penicilino grupės antibiotikai, kurie vartojami ilgą laiką, nuo pusmečio iki metų.
Chirurginio gydymo reikalauja tik išskirtiniai atvejai, dažniausiai užtenka gydymo antibiotikais. Bet gali prireikti ir tokių chirurginių intervencijų, kaip absceso (pūlinio) atvėrimas, drenavimas, pažeistų audinių vientisumo atkūrimas, fistulių (kanalų) šalinimas ar uždarymas.
Apsilankyk www.rarediseaseday.org;
Sužinok, kas vyksta tavo šalyje;
Susisiek su savo šalies atstovu;
Tapk Retųjų ligų dienos draugu;
Papasakok savo istoriją, įkelk nuotrauką ir/ar filmuką į tinklalapį;
Parsisiųsk informacijos iš tinklalapio;
Suorganizuok sąmoningumą skatinantį renginį arba dalyvauk jame;
Susisiek su žiniasklaida savo bendruomenėje.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę