){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Namuose gyvenančių mikroorganizmų rūšys
Aplinkoje egzistuoja vadinamieji patogeniniai (sukeliantys infekcines ligas) ir nepatogeniniai (normaliomis sąlygomis nesukeliantys ligų) mikroorganizmai. Paprastai, tvarkant namus, mes reguliuojame nepatogeninių mikroorganizmų pasiskirstymą. Tuo siekiama išvengti mikroorganizmų dauginimosi bei apsisaugoti nuo jų patekimo į nepalankią terpę, kurioje jie gali virsti patogeniniais ir sukelti pavojų sveikatai. Kasdieniniame gyvenime dezinfekuojamąsias priemones reikia naudoti tada, kai valomas paviršius užterštas ir yra tikimybė užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais (pvz., namuose yra infekuotas ligonis, apdorojamas žalias maistas ir kt.).
Dezinfekcijos būdai namuose
Pats populiariausias fizinės dezinfekcijos būdas namuose yra kaitinimas, kuris daugeliu atvejų yra efektyvus, tačiau ne viską galime virinti. Tokiu atveju naudojame cheminius detergentus. Cheminės dezinfekuojamosios priemonės efektyvumas nustatomas laboratorijose. Per 5-10 minučių detergentas turi beveik 100 proc. sumažinti patogeninių mikroorganizmų kiekį.
Būtina pažymėti, kad, naudojant dezinfekuojamąsias medžiagas kiekvieną dieną, nepatogeniniai mikroorganizmai, kurie yra įprastas mūsų aplinkos elementas, yra sunaikinami. Be to, mikroorganizmai gali mutuoti ir tapti atspariais naudojamoms valymo priemonėms.
Infekcijų plitimas namų aplinkoje
Infekciniai susirgimai namuose gali plisti įvairiais būdais:
1. Dažniausiai infekcijos perduodamos tiesiogiai kontaktuojant su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais.
2. Nemaža dalimi ligų priežastimi gali būti savaiminė infekcija, kuomet žmogus užsikrečia nuo savo paties organizmo floros. Tinkama asmeninė higiena yra pagrindinis metodas, sumažinantis ligų atsiradimo priežastį šiuo keliu.
3. Žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai susergama suvartojus užterštą maistą. Taip pat tyrimais įrodyta, kad neretai šių ligų sukėlėjai į organizmą patenka per rankų ir burnos sąlytį.
4. Didelė dalis infekcijų yra perduodamos netiesiogiai, pvz., per paviršius. Nors bakterijos miršta sausoje terpėje, didelė jų dalis gali ganėtinai ilgai išgyventi nepalankioje aplinkoje. Nuo užterštų paviršių ar per sąlyčius su įvairiais įrankiais, patekę į pagamintą maistą tokie parazitai gali daugintis, jei maistas saugomas jiems tinkamoje temperatūroje. Šiuo būdu taip pat plinta parazitai, esantys šlapiose šluostėse ir rankšluosčiuose.
5. Įvairūs vabzdžiai bei netinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai gali tapti sveikatai pavojingų mikroorganizmų pernešėjais.
Sveikam žmogui - saugus maistas
Net ir tokiose vietose, kur gera maisto kokybė, geras vanduo ir sanitarinės sąlygos, žarnyno infekcinės ligos lieka svarbi problema. Žmonės dažnai apsinuodija netinkamai paruoštais ir laikomais maisto produktais. Kasmet Lietuvoje 10-11 tūkstančių žmonių serga žarnyno infekcinėmis ligomis. Dažniausia ligų priežastis - mikroorganizmais užteršti maisto produktai. 85-95 proc. apsinuodijimų maistu įvyksta dėl elementarių higienos reikalavimų nesilaikymo, neteisingo maisto ruošimo ir laikymo.
Bakterinių maisto toksikoinfekcijų sukėlėjai yra labai įvairūs ir paplitę aplinkoje bei maisto produktuose. Tai patogeniniai serotipai, Proteus grupės bakterijos, enterokokai, sporiniai anaerobai (Cl. perfringens), sporiniai aerobai ir kt. Daugelis yra girdėję apie salmoneliozę, kurią sukelia salmonelės ir E. coli.
Apsinuodijimo lengva išvengti, jeigu maistas tinkamai laikomas, ruošiamas ir gaminamas. Maistas būtinai turi būti laikomas tinkamoje temperatūroje. Kiekvienai bakterijų rūšiai būdinga tam tikra optimali dauginimosi temperatūra. Daugelio bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginimosi temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve (0-5° C) bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta. Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimus maistu, greičiausiai dauginasi esant 10-65° C. Tai Salmonella, E. coli, Campylobacter, Listeria monocytogenes.
Ar žinote, kad:
•Labiausiai bakterijų ir mikroorganizmų mėgstamos vietos yra tos, kuriose kaupiasi drėgmė ir šiluma: tai tualetų unitazai, kriauklės, plastikiniai skalbimo dubenys, kanalizacijos vamzdžiai, dušo galvutės. Šioms vietoms namuose turi būti suteikta ypatinga priežiūra.
•Vandens nuleidimas tualete sunaikina mikrobus ir bakterijas, reziduojančius klozete (tam reikia mažiausiai 15-17 litrų vandens). Tačiau ši procedūra nepanaikina mikrobų, kurie kaupiasi po klozeto atbraila. Todėl tualete rekomenduojama naudoti dezinfekuojamąsias priemones.
•Plytelių sienas ir kitas vietas, kur yra drėgna, reikia dezinfekuoti, kad neatsirastų pelėsių (grybelių).
•Drabužiams valyti skirti šepečiai, kempinės ir šepetėliai yra idealios vietos mikroorganizmams daugintis.
•Virtuvines šluostes ir kempines reikia skalauti su detergentais ir mirkyti karštame vandenyje (90°C) ilgiau nei dvi minutes arba virinti. Išskalbus reikia nedelsiant išdžiovinti.
•Plastikinės grindų dangos (linoleumas) turi būti tvirtai prispaustos prie grindų, kad į sujungimus nepatektų vandens. Medinėse grindyse taip pat negali būti plyšių.
•Dulkės, esančios ant grindų ar kitų paviršių, gali būti užterštos bakterijomis, grybeliais ar virusais. Įkvėptos tokios dulkės gali sukelti alergines ar grybelines ligas.
Kad nesusirgtume ūmiomis užkrečiamomis žarnyno ligomis, reikia laikytis šių patarimų:
•šaldytuvą reikia reguliariai plauti (sodos tirpalu), kad nesusidarytų palanki terpė mikroorganizmams daugintis;
•reikia turėti bent dvi pjaustymo lenteles. Nepjaustykite ant tos pačios lentelės žalios mėsos ir daržovių. Mėsai skirtą lentelę visada gerai nuplaukite karštu vandeniu (85°C temperatūros vanduo dezinfekuoja) su riebalus tirpinančiomis priemonėmis;
•atidarius pakuotę, pienas, grietinė gali būti vartojami 3-4 dienas, laikant šaldytuve ir kiek galima hermetiškiau uždarius indą;
•maistą laikykite tinkamuose induose. Kiaušinius, žalią mėsą ir jau pagamintus maisto produktus laikykite atskirai, ruošdami maistą naudokite atskirus indus, darbo įrankius;
•pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikykite iki +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius, triušieną, smulkią žvėrieną - iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą - iki +7° C;
•jei maisto produktas yra gero kvapo ir skonio, dar nereiškia, kad jame nėra apsinuodijimą sukeliančių bakterijų. Daugelis žmonių, kurie stengiasi suvartoti maisto likučius, apsinuodija;
•plaukite rankas su muilu prieš valgydami ir gamindami valgį, prieš maitindami kūdikį;
•nevartokite maisto produktų, kurių kokybė abejotina arba pasibaigęs realizacijos terminas. Ant pieno produktų pakuotės rašoma galutinė realizacijos data;
•nepirkite ir nekaupkite maisto produktų dideliais kiekiais, greitai gendančius produktus laikykite tik šaldytuvuose;
•patiekalus ruoškite tik vienam kartui, likusio maisto nelaikykite šiltai;
•nepirkite produktų iš atsitiktinių asmenų, prekybai neskirtose vietose;
•nevartokite maistui neplautų žalių kiaušinių, virkite juos ne mažiau nei 10 min.;
•nepirkite ir nevalgykite rūkytų vištų, konditerijos gaminių su kremu, jeigu jais prekiaujama be šaldymo įrenginių;
•negerkite nevirinto vandens ir pieno, pirkto iš atsitiktinių asmenų, saugokite maisto produktus nuo musių, naikinkite jas;
•nesimaudykite ir nežvejokite užterštuose vandens telkiniuose;
•nepalikite vaikams paruošto maisto kambario temperatūroje;
•neleiskite viduriuojančių vaikų į vaikų mokymo, ugdymo įstaigas, informuokite šių įstaigų personalą apie ligą;
•sergančiajam duokite atskirus indus. Juos panaudoję, dezinfekuokite;
•jaunoms mamoms būtina laikytis higienos ruošiant maistą ir maitinant kūdikį. Nevalgydinkite antrą kartą pašildytu maisteliu;
•pajutę pirmuosius ligos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę