){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dvi ligos, pasireikšdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis. Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.
Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ryšį tarp depresijos ir mirštamumo sergant krūties vėžiu, nustatė, kad depresija prieš operaciją padidina mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija ir rimta liga egzistuoja kartu, abiejų simptomai yra sunkesni negu tada, kai šios ligos pasireiškia atskirai.
Kita vertus, ne tik pati onkologinė liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus.
Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.
Depresijos gydymas turi teigiamą įtaką siekiant sumažinti kitų kartu pasireiškiančių ligų ar sutrikimų simptomams, ir, atvirkščiai – depresijos simptomai dažnai mažėja, kai tinkamai gydomi kiti negalavimai.
Žinia apie numatomą chirurginę operaciją, ypač jei ji sudėtingesnė, paprastai bet kuriam žmogui sukelia nerimą ir baimę. O jei asmuo dar serga depresija, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydymą, ypač kai nesilaikoma gydytojų nurodymų.
Be abejo, kaip buvo minėta, įtampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresiją. O tiems žmonėms, kurie sirgo depresija ar turi polinkį ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių artimų giminaičių, yra dar didesnė tikimybė, kad depresija išvystys įtampos ar ligos metu..
Kaip rodo tyrimai ir klinikinė patirtis, net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15–20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų.
Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Pastebėta, kad sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo. Kita vertus, jie patys į depresiją žiūri kaip į psichikos ligą ir jaučia dėl to gėdą.
Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.
Depresija skatina ligų pasikartojimą
Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems išsivysto depresija, yra ligos recidyvai bei ūminis skausmas. Kaip nustatė tyrimą atlikę Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje mokslininkai, labiau tikėtina, kad pacientams, kuriems pasireiškia depresija praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, metams per 5 metus po operacijos vėl atsiras krūtinės skausmas ir kiti širdies negalavimai, ir tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Kaip teigia autoriai, jau anksčiau nustatyta, kad depresija priveda prie blogesnių gydymo rezultatų. Tačiau paaiškėjo, kad depresija, neišnykstanti praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, yra svarbus vėlesnių širdies ligų, ypač anginos, rizikos veiksnys.
Todėl tyrėjai siūlo įvertinti pacientų, kuriems atliekamos širdies operacijos, būklę, ar nesivysto depresija praėjus mėnesiui po operacijos ir, jei reikia, depresiją gydyti.
Tyrimo metu 172 pacientų buvo klausiama apie jų psichikos būseną prieš operaciją ir praėjus mėnesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvieną kartą buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parodė, kad 32 proc. pacientų buvo prislėgti prieš chirurginę operaciją, 28 proc. prislėgta nuotaika neišnyko praėjus mėnesiui po operacijos, 21 proc. išliko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepagerėjo praėjus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ryšys buvo vieną mėnesį po chirurginės operacijos.
Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę. Nors vainikinių arterijų operacija pagerina sergančiųjų būklę, tačiau 20–25 proc. pacientų po šios operacijos pasireiškia depresija. Be to, sergantiesiems depresija būna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp jų ilgalaikiai krūtinės skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus.
Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarinių arterijų operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta iš psichiatro, psichologo ir terapeuto.
Tyrimas atliktas su 453 pacientais iš septynių Pitsburgo rajono ligoninių, nuo 2004 iki 2007. Iš jų 302 sirgo depresija ir atsitiktiniu būdu buvo atrinkti bendrauti aštuonis mėnesius telefonu ar į paprasto depresijos gydymo grupę. 151 pacientas depresija nesirgo. Buvo stebima į tyrimą atrinktų pacientų gyvenimo kokybė, fizinis funkcionavimas, nuotaikos simptomai, pakartotinis hospitalizavimas, sveikatos priežiūros kainos ir mirties atvejai.
Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika davė daugiau naudos nei moterims.
Tačiau, kaip pažymėjo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, tų asmenų, kurie depresija nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokybė buvo geresnė nei bet kurios iš depresija sirgusių pacientų grupių.
****
• 10 iki 27 proc. sergančiųjų širdies ligomis pasireiškia depresija.
• 25 proc. sergančiųjų vėžiu nustatomi depresijos simptomai.
• Depresiją patiria 50 proc. sergančiųjų Parkinsono liga.
• 27 proc. sergančiųjų diabetu taip pat nustatoma depresija.
• Trečdalis patyrusiųjų infarktą suserga depresija.
• Vienas trečdalis pacientų, užsikrėtusių ŽIV, serga kliniškai ryškia depresija.
Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientai nuolat jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo. ...
Skaityti daugiauSausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauValgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų. Gausus valgymas su visomis pasekmėmis aprašytas senovės romėnų rankraščiuose, ankstyvosios krikščionybės kronikose, viduramžių raštuose. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „tobulos ir nepriekaištingos“ – žurnalų puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan. Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukte brukantys liesų gražuolių įvaizdį paskatina būsimąsias aukas – pateikia dešimtis ar šimtus liesėjimo receptų. Taigi, besivaikydamos tokių „idealų“, moterys ir merginos (o kartais ir vaikinai) pradeda bado maratoną. Apie valgymo sutrikimus ir jų keliamus pavojus papasakojo medicinos psichologė Dovilė NAVIKIENĖ....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauBipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba atskirti normalios nuotaikos epizodus. Bipolinio sutrikimo eiga tarsi įkalnės ir nuokalnės, kuriose atsiduria sergantysis. Išsamiai apie bipolinį sutrikimą, šios ligos priežastis bei riziką susirgti, simptomus, kuriais liga pasireiškia, bei gydymo metodus konsultuoja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Lina KALINAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauPsichikos ligos, hemorojus, AIDS, šlapimo nelaikymas... Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ryžtasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nuslėpti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad žmonės suprastų, jog liga – ne gėda, aiškinomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauŽiniasklaida vis dar netyla apie seksualinius nukrypimus, keliančius grėsmę mūsų visuomenei. Termino „pedofilai“ dabar nėra girdėjęs nebent koks atsiskyrėlis miške. O štai žodis „parafilai“ girdėtas tikrai ne visiems. Šįkart apie juos ir dar daugiau kalbamės su psichiatru Vytautu BARTKEVIČIUMI. ...
Skaityti daugiauNatūralios medicinos centras „Gera sveikata" – moderni gydymo įstaiga visai šeimai, besiremianti naujausiais natūralios medicinos pasiekimais. Čia dirbančių žmonių tikslas – padėti rasti naują kelią į ilgą, sveiką ir visavertį gyvenimą. Centre dirbantys medikai siekia kiekvienam pacientui padėti šalinti ligų priežastis, o ne jas gydyti. Nors centras Lietuvoje įsikūrė visai neseniai, tačiau daugybė žmonių spėjo atsikratyti savo negalavimų itin paprastais būdais. Šįkart apie pasiekimus natūralios medicinos srityje kalbamės su centro „Gera sveikata“ gydytoja Marija Dudnik. Jau seniai dirbate šioje srityje. Kuo gi vis dėlto išskirtinė yra natūrali medicina?...
Skaityti daugiauSergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Todėl šiame straipsnyje, norime atkreipti dėmesį į kai kurias būkles, simptomus, ženklus ar signalus, kai reikėtų susirūpinti ir padėti artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ir taip išvengti nemalonių skaudžių įvykių....
Skaityti daugiauSaugus alkoholio vartojimas – labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g – moterims). ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauKo gero, galime pasidžiaugti, kad šizofrenija nebeatrodo tokia paslaptinga ir grėsminga liga, kokia mūsų šalyje ji buvo dar pieš dešimtmetį. Tuomet sergantieji šizofrenija tarsi būdavo pasmerkti kitokiam gyvenimui, daug durų jiems buvo užverta. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tokie ligoniai gydosi ir išlieka socialiai aktyvūs, gyvena savo namuose, dirba, rūpinasi vaikais…Tai didelis medicinos mokslo laimėjimas. Medicinos visuomenė pradeda geriau suprasti psichikos ligas, mes patys pradedame priimti sergančiuosius į savo tarpą. Tačiau dar negalime sudėti rankų, nes sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir kad turime veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja....
Skaityti daugiauDevintajame dešimtmetyje spaudoje ėmė rodytis pranešimų apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones. Tik daug vėliau ji gavo „lėtinio nuovargio sindromo“ pavadinimą. Nors ir šiandien atsiranda gydytojų, abejojančių šio sindromo egzistavimu, vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus, skųsdamiesi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir nepaaiškinamais galvos, sąnarių ar raumenų skausmais. Apie šią ligą kalbame su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docente Vita DANILEVIČIŪTE....
Skaityti daugiauDvipolis sutrikimas – vienas iš seniausiai aprašytų, žinomų daugiau nei du tūkstančius metų psichikos sveikatos sutrikimų. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kadangi dvipolio sutrikimo eiga lėtinė, o atkryčiai susiję su padidėjusia savižudybės rizika, labai svarbu pasirinkti tinkamą ilgalaikio palaikomojo ir profilaktinio gydymo strategiją....
Skaityti daugiauDevynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai - kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. ...
Skaityti daugiauGydytojo priimamasis Su vyru tuokiausi iš meilės ir ilgą laiką džiaugiausi pilnaverčiu santuokiniu gyvenimu. Maždaug pusmetį prieš patenkant į ligoninę viskas pasikeitė - ėmė kamuoti nuolatinis liūdesys ir nuovargis, darbe ir namie viskas erzino, blaškė, dažniausiai būdavau suirzusi, trūko jėgų pasirūpinti savimi ir namais, jaučiausi nutolusi nuo draugų, atstūmiau vyrą. Tik vėliau supratau, kad tai ir buvo depresijos pradžia, bet tuomet tikėjausi, kad viskas praeis savaime. Deja, neatlaikęs mano slegiančios nuotaikos namuose, vyras paguodos ėmė ieškoti svetimame glėbyje. Išaiškėjus vyro neištikimybei, mano būklė dar labiau pasunkėjo. Jaučiausi visai menkavertė, kalta dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, gyvenimas atrodė beprasmis ir bespalvis, beveik negalėjau valgyti, sunku būdavo net pajudėti, vos begalėjau šnekėti. Ligoninėje buvau gydoma antidepresantais, ir pamažu normali nuotaika grįžo, susitaikiau su vyru, o gydytoja nurodė toliau gydytis namuose. Po kurio laiko grįžau pas gydytoją pasikonsultuoti, nes vartodama vaistų, nejaučiau jokio pasitenkinimo lytiniu gyvenimu. Gydytojai pasakiau, kas mane neramina. Pasirodė, kad dauguma antidepresantų sukelia tokį poveikį, o nutraukus jų vartojimą grėstų depresijos atsinaujinimas. To aš tikrai nenoriu. Noriu paklausti, ar yra kokia kita išeitis, ar gydydamasi depresiją aš turiu aukoti savo šeimyninį gyvenimą? Ar visi vaistai nuo depresijos kenkia seksualumui? M.I., 35 m....
Skaityti daugiauMūsų redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama pačių įvairiausių su sveikata susijusių dalykų. Kiti skaitytojai savo klausimus pateikia internete, mūsų svetainėje „Sveikas žmogus“ arba mūsų „Facebook“ puslapyje. Šį kartą į jūsų klausimus, susijusius su psichine sveikta, atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė....
Skaityti daugiau
