Kiekvienais metais pasaulyje įvyksta apie 0,5 mln. mirčių dėl skendimo, o Lietuvoje kasmet nuskęsta daugiau kaip 300 žmonių. Gegužės ir birželio mėnesiai – patys pavojingiausi, ypač skendimo atvejų padaugėja savaitgaliais. Dažniausiai skęsta 5–14 metų vaikai. Kaip teigia kai kurie šaltiniai, kasmet į mokyklas negrįžta viena klasė mokinių. Pirmasis žmogus, kuris suteikia pagalbą skendusiajam, yra be galo svarbus, nes įrodyta, kad, pradėjus gaivinti dar vandenyje, tikimybė išgelbėti skenduolį padidėja 3,15 karto. Dažniausiai skęsta besimaudantys žmonės. Tai gali būti kiekvienas iš mūsų. Paradoksalu, bet net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto. Dėl to ypač svarbu stebėti prie kranto besimaudančius vaikus. Skendimui reikšmingi ir kai kurie rizikos veiksniai: alkoholis (dažniausiai), narkotikai, mėšlungis, širdies ir kraujagyslių ligos, epilepsija, nardymas su akvalangu, savižudybės tikslai.
Pagrindinė mirties priežastis – uždusimas.
Visų pirma, panėrus valingai sulaikomas kvėpavimas, burnoje esantis vanduo išspjaunamas arba nuryjamas. Žmogus dar būna sąmoningas. Nevalingai vandeniui patekus į kvėpavimo takus, sudirginamos balso klostės, todėl žmogus pradeda kosėti arba jam įvyksta balso klosčių spazmas (tada jis negali nei įkvėpti nei iškvėpti). Dėl to vystosi hipoksija (deguonies stygius). Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo greičiau ištinka klinikinė mirtis. Dėl to atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų: tachikardija, bradikardija ar vėliau patologiniai, gyvybei pavojingi ritmai: skilvelių virpėjimas, asistolija.
Ne ilgiau nei 5 minutes. Nuo to, kiek laiko žmogus išbuvo be oro po vandeniu, priklauso, kokie bus rezultatai ištraukus jį į krantą. Kuo trumpiau skenduolis būna paniręs, tuo didesni šansai jį išgelbėti. Jei mažiau nei 5 min., tai net 90 proc., kad rezultatai bus geri, o neurologinių pažeidimų tikimybė – 10 proc.; jei 5–10min., tikimybė – 60 proc.; o, jei daugiau nei 25min., tai, nors ir atgaivintume, bet tikimybė, kad viskas funkcionuos gerai, artima nuliui. Žmogus gali likti neįgalus, nes dėl oro trūkumo gali išsivystyti labai dideli smegenų pažeidimai.
Iš tikrųjų skęstantis žmogus nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali normaliai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau – iki minutės, o vaikai tik iki 20 sek. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.
Pasikartosiu: pradėti vandenyje įpūtimai padidina geros baigties tikimybę iki 3,15 karto!
Svarbu ne tik gelbėti kitą, bet ir apsaugoti save. Sąmoningas, kovojantis su mirtimi ir apimtas panikos skenduolis yra pavojingas, todėl pasirūpinkite ir savo saugumu. Todėl nukentėjusįjį patariama traukti iš vandens pačiam būnant ne vandenyje (pvz., valtyje, ant kranto).
Kalbinkite nukentėjusįjį, liepkite (!) jam kabintis už gelbėjimo daiktų – šakos, audeklo. Jei skęstantis asmuo yra toliau nuo kranto, o valtis neprieinama, plaukite iki jo naudodami vandenyje plūduriuojančia priemonę. Jeigu jokių plūduriuojančių priemonių neturite, tada prieš pradedant traukti jį reikia panardinti, tačiau tokiomis aplinkybėmis reikia išmanyti gelbėjimo veiksmus. Jei nepasitikite savo jėgomis, kvieskite pagalbą. Geriau sugaišti keletą minučių pagalbai negu pačiam bandyti nesėkmingai gelbėti.
Kuo greičiau pradėkite dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus) – pradžioje pakanka įpūsti porą kartų. Vėlgi, tai darykite, kai kojomis pasiekiate telkinio seklumą (jūsų saugumas). Pūsti galima ne tik burna į burną, bet ir burna į nosį. Visų pirma įvertinkite skenduolio kvėpavimą ir kraujotaką. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą (santykiu: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų). Jei esate vienas, gaivinti reiktų pradėti įpūtimais, toliau tęskite pradinį gaivinimą 1 min. ir tik tada kvieskite pagalbą.
Yra dar viena detalė: skenduolis gali būti patyręs stuburo traumą (šokdamas nuo aukšto liepto, skardžio, tilto ir kt.), todėl visada reikia pagalvoti, ar jūsų skenduolis nėra patyręs stuburo traumos. Jei įtariate traumą, galvą ir stuburą stabilizuokite neutralioje padėtyje.
Nešdami kūną iš vandens galvą laikykite kiek žemiau, kad burnoje esantis vanduo nesubėgtų į kvėpavimo takus.
Nei pradinis, kurį teikia arčiausiai esantys žmonės, gelbėtojai, artimieji, nei specialusis gaivinimas, kuris yra jau medicinos brigados prioritetas, nesiskiria nuo standartinio. Tai pat nėra jokių pagalbos skirtumų, kur žmogus skendo: gėlame ar sūriame vandenyje.
Atminkite: nereikia stengtis pašalinti vandens spaudžiant pilvą ar laikant žemyn galva. Vandens kiekis plaučiuose būna nereikšmingas, o pats veiksmas didina vėmimo, aspiracijos komplikacijų skaičių. Užtenka išvalyti burną palenkus galvą šoną. Jeigu žmogus patyręs stuburo traumą, tada galvą pasukti reikėtų kartu su visu kūnu vienu metu.
Jei jums pavyko atgaivinti skenduolį, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį ir laukite medicinos pagalbos. Skendęs žmogus būna sušalęs. Kad jis ilgiau nešaltų, nuvilkite šlapius drabužius, apklokite sausa antklode.
Visi skendę sąmoningi asmenys turi būti stebimi ligoninėje 24 val., o, jei yra komplikacijų, – ir ilgiau.
Kalbant apie skendimo prevenciją, galima išskirti dvi veiksnių grupes: žmogiškieji ir techniniai. Žmogiškieji: priežiūra, mokytis plaukti patiems ir mokyti vaikus (to Lietuvoje nėra, tik pavieniai atvejai). Pvz., Olandijoje iki tam tikros klasės visi vaikai privalo lankyti plaukimą ir kol neišmoksta plaukti, tol nėra keliami į aukštesnę klasę. Pas mus plaukimą gal labiau lanko dėl sveikatos, o masiško mokymo nėra. Taip pat reikėtų nevartoti alkoholio – tačiau čia jau pačių žmonių sąmoningumas. Ir, aišku, reikia stengtis, kad tai neįvyktų. O įvykus – mokėti gaivinti skenduolį. Todėl svarbu būti praėjus specialius kursus. Juos organizuoja Krizių valdymo centras. Tokius kursus lanko ir medikai, ir ugniagesiai gelbėtojai, taip pat ir kitų profesijų atstovai. Iš tikrųjų mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali labai praversti, nes šiuos įgūdžius galima panaudoti bet kur – juk ir būsimieji vairuotojai turi išklausyti pirmosios pagalbos kursus. Tai mokėti ypač svarbu, mat, kai žmogus pabando, atsitikus nelaimei nepasimeta ir gali efektyviai veikti. Pradinio gaivinimo veiksmai daugeliu atvejų tokie patys – tiek nualpus viešajame transporte ar parduotuvėje, tiek nukentėjus nuo elektros srovės.
Vienas iš svarbiausių techninių veiksnių – turėti tam tikras ryšio priemones, kad galėtumėte kuo greičiau iškviesti pagalbą ištikus nelaimei. Skambinti trumpuoju Nr.112. Taip pat svarbu turėti plūduriuojančių priemonių. Ir, aišku, ištirti vandens telkinį prieš maudynes. Ypač daug nelaimių atsitinka maudantis nežinomose vietose (dažniausiai patiriamos stuburo traumos).
Turi tada, jeigu vanduo yra labai šaltas, ypač birželio mėnesį. Dėl to gali sutraukti mėšlungis – tai vienas iš rizikos veiksnių. Tačiau daugiausiai skęstama dėl alkoholio.
Nepalikite be priežiūros savo artimųjų, kurie maudosi net ir netoli nuo kranto, ypač, jei yra kokių didesnės rizikos veiksnių (minėti anksčiau). Neplaukite toli nuo kranto, net ir mokėdami gerai plaukti.
Mokykitės ir mokykite vaikus plaukti. Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholio, perkaitę saulėje.
Mokykitės gaivinti, nes nuo pirmųjų pagalbos minučių labai priklauso pagalbos efektyvumas.
Nepamirškite pripučiamųjų liemenių (vėlgi – ypač vaikams).
Poilsiaudami turėkite telefono priemones (lengviau iškviesti pagalbą).
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiau