Vaistingųjų augalų rinkimas: sveikas, aktyvus, įdomus ir naudingas poilsis

Pagaliau atėjo vasara! Gamta sušvytėjo, tvindo mus savo energija, džiugina savo grožiu, leidžia pliuškentis vandenyse, klajoti po miškus ir pievas. Apsvaigę nuo malonumų nepamirškite, kad oras netruks subjurti, gėlės nužydės, lapai nubyrės, vėl ateis negailestinga žiema. Šaltis ir tamsa taip neprailgs, jei gamtos teikiamas gėrybes, skiautelę vasaros išsaugosite ir žiemai. Ne tik atsigaivinsite, sušilsite, pajusite vasaros kvapus, pasisemsite energijos, bet ir, užpuolus ligai, nereiks kratyti piniginės brangiems vaistams - turėsite natūralių, nekenksmingų ir nekainuojančių gydančių stebuklų. Gamta dovanoja didžiausius turtus, tik reikia mokėti juos atrasti ir pasiimti. Rinkite augalus su meile ir su saiku, vaikščiokite po pievas basi, pasijuskite gamtos dalimi. Išgirskite vėją - kiekvienu metų laiku jis vis kitoks...
 

Augalus reikia rinkti tuo metu, kai juose yra daugiausiai biologiškai aktyvių junginių. Biologiškai aktyvios, arba veikliosios, medžiagos kaupiasi įvairiose augalo dalyse: lapuose, pumpuruose, žieduose, vaisiuose, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse. Gydymui vartojamos tos augalo dalys, kuriose veikliųjų medžiagų daugiausia. Įvairios augalo dalys veikliąsias medžiagas kaupia skirtingai, todėl jas reikia rinkti atskirai, kartais net skirtingu laiku. Žaliavos kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiu oru renkama. Lapus, žiedus, žolę, nebyrančius vaisius reikia rinkti saulėtą dieną, nukritus rasai, nes surinkti po lietaus arba rasoti blogai džiūva, greitai pūva, pelyja, pakinta jų natūrali spalva ir vertingosios savybės. Tačiau lengvai byrančius vaisius geriausia rinkti nevisiškai subrendusius ir rasotus - taip renkant mažesni nuostoliai. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kokiomis oro sąlygomis, nes prieš džiovinant juos tenka nuplauti. Augalai išsaugo daugiau vertingų savybių, jei jų šaknys renkamos per mėnulio pilnatį, o lapai bei žiedai - per jaunatį ar priešpilnį.
Lietuvoje yra labai daug vaistinių augalų. Kai kurių populiarių vaistažolių gydomąsias savybes daugelis žino ir jų prisirenka arba užsiaugina, tačiau nebūtina vien tuo apsiriboti. Atsivertę vaistingųjų augalų žinyną rasite tokių augalų, kad jūs nustebsite, jog jie yra vaistingi. Kartais mažiau žinomi vaistams vartojami augalai gali padėti ne mažiau nei tradicinės vaistažolės.


Jei susidomėjote įvairiapusėmis vaistažolių galiomis, nepatingėkite pastudijuoti vaistinių augalų žinynų patys - atrasite naujų dalykų. Pateikiame bent keletą labiau ir mažiau žinomų vaistingų augalų charakteristikų, paimtų iš liaudies išminties.

 

DIRVINIS ASIŪKLIS


(Equisetum arvense L.)
Ši žolė renkama birželio-rugpjūčio mėnesiais. Asiūklio nuoviro kompresais gydomi sąnarių skausmai, apiplovimais - senos, negyjančios žaizdos, votys. Skaudamą vietą galima apvynioti audeklu, pavirintu asiūklio nuovire - skausmas praeis. Dirvinio asiūklio žolės nuoviras yra geriamas, kai reikia skatinti šlapimo išsiskyrimą, t.y. sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimu, taip pat tinka audinių pabrinkimui mažinti, jei tai susiję su širdies nepakankamumu. Dirvinio asiūklio arbata padeda gydytis sergant pleuritu, podagra, reumatu. Be to, asiūklio nuoviras tinka gimdos bei hemorojiniam kraujavimui stabdyti. O jei iš nosies ėmė tekėti kraujas, asiūklio nuoviru suvilgytas vatos tamponas ir įkištas nosin kraujavimą sustabdys, nuoviro taip pat galima ir gurkštelti.
Jei norite, kad oda taptų elastinga ir graži, 20 minučių pagulėkite dirvinio asiūklio nuoviro vonioje.
 

JONAŽOLĖ


(Hypericum perforatum L.)
Vaistams naudojamos stiebų viršūnėlės, su žiedais ir lapais, pjaunamos žydėjimo metu. Idealus jonažolės rinkimo laikas - Joninės. Jos nuoviras gydo skrandžio, žarnyno, kepenų ligas, mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą, tinka kraujo spaudimui kelti.
Pagyvenusiems žmonėms, kenčiantiems nuo vienatvės, padėti gali štai tokia arbata: lygiomis dalimis imti jonažolės, melisos bei gudobelės žiedų ir vaisių - gerti nuolat, kas tris savaites darant vienos savaitės pertrauką.
Vaikams ir suaugusiems, kurie negali susikaupti, padės arbata iš jonažolės ir melisos.
Kai nuotaika bloga arba kinta, tiek moterims (pvz., klimakso metu), tiek vyrams tinka tokia arbata:
lygiomis dalimis imti jonažolės, melisos ir apynio.
Jonažolės nepatartina vartoti, jei užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas bei darbas susijęs su radiacija.
 

BERŽAS


(Betula pendula Roth.)
Beržo pumpurai renkami anksti pavasarį, o vėliau - šakelės, lapai. Juos geriausia rinkti saulėtą dieną ir iki Joninių, kol jie dar jauni ir lipnūs. Beržų lapų arbata varo šlapimą, todėl tinka gerti, jei yra pabrinkimų dėl širdies ir inkstų ligų. Ši arbata mažina akmenukų susidarymą inkstuose ir šlapimo pūslėje. Taip pat padeda gydant prostatitą - veikia dezinfekuojančiai, be to, šioje arbatoje daug vitaminų.
Tulžį varo tokia arbata: 6-8 g lapų užpilti puse litro karšto vandens ir virti ant silpnos ugnies 10 minučių. Nukošti ir gerti po 50 g tris kartus per dieną, valgymo metu.
Gerai sutrinti žali arba pašutinti sausi beržų lapai naudojami skausmams slopinti, kai sergama reumatu, podagra ar skauda sąnarius. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti medžiaginiu raiščiu, laikyti 2-4 valandas. Gydyti 7-10 dienų.
Kai užpuola depresija, melancholija, padidėja dirglumas, ypač peržengus 40 metų slenkstį, tiek vyrams, tiek moterims tinka toks vaistas:
surinktus pumpurus ar lapus reikia džiovinti 1-2 dienas saulėje, po to užpilti 70 % spiritu (santykis 1:4), uždaryti ir pastatyti saulėtoje vietoje dviems mėnesiams. Po to nukošti ir vartoti po 1-2 šaukštus, užgeriant ketvirtadaliu stiklinės vandens tris kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
Pagulėję beržų lapų vonioje, jausitės kaip po pirties.
 

ŠEIVAMEDIS


(Sambucus nigra L.)
Vaistams vartojami juoduogio šeivamedžio žiedai renkami gegužės-birželio mėnesį, vaisiai - rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, žievė - balandžio-gegužės mėnesiais. Taip pat renkami lapai ir šaknys. Tai yra
2-6 metrų aukščio krūmas arba nedidelis (iki 10 m aukščio) medis. Juoduogis šeivamedis Lietuvoje nelabai paplitęs, auginamas kaip dekoratyvinis vaistinis krūmas soduose, parkuose, tačiau yra labai naudingas. Kas yra linkęs sirgti vandenlige, tam šeivamedžio šaknelių arbata vandenį varo taip gausiai, kaip joks kitas vaistas. Be to, ši arbata niekam nekenkia.
Šeivamedžio lapų, žiedų arbata yra nepaprasto vaistingumo - išvalo kraują. Dvi savaites rytais, nevalgius reikia gerti po puodelį nuoviro, ir tik po valandos pusryčiauti.
Peršalus, prakaitavimą skatina liepų žiedų ir šeivamedžio
žiedų mišinio arbata, kurią reikia gerti kuo karštesnę. Žiedų arbata taip pat tinka inkstų ligoms, reumatizmui, podagrai gydyti. Vieną šaukštą džiovintų žiedų reikia užpilti viena stikline karšto vandens ir virti 15 minučių ant silpnos ugnies. Atvėsinti iki kambario temperatūros, nukošti ir dienos metu išgerti per 2-3 kartus.
Nuo įvairios kilmės sąnarių, raumenų ligų, neuralgijų padeda šeivamedžio žiedų ir ramunėlių (lygiomis dalimis) kompresai.
Žiemą gerdami šeivamedžio žiedų arbatą, užuosite vasarą!
Ar reikia geresnio įrodymo, kad šeivamedžio uogos stiprina organizmą? Rudenį, prieš ilgą ir alinančią kelionę į šiltuosius kraštus, paukščiai prilesa šeivamedžio uogų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai