Filmų terapija – pagalba iš ekrano

Kamuoja amžiaus vidurio krizė? Slegia sunkūs vaikystės prisiminimai? Nesugebate užmegzti rimtų ir sveikų santykių? Anot kai kurių psichologų, šių ir daugelio kitų problemų sprendimas gali būti itin paprastas. Ne, tai ne įprastinis pokalbis ar susitikimas. Išspręsti įvairius psichologinius sunkumus gali padėti vizitas į kiną ar išsinuomotas filmas. Neseniai rašėme apie knygų terapiją, o šiame numeryje pasirinkome panašią temą – filmų terapiją. Pasaulyje plintant įvairioms netradicinio gydymo formoms, ji yra vienas iš pagalbos pacientams būdų.
 

Susitapatinimas su personažais


Psichologai, praktikuojantys šią terapiją, neabejoja jos veiksmingumu ir tikina, jog filmai yra itin galingi ir paveikūs mūsų sąmonei. Jie jausmus ir emocijas pasiekia iškart ir tarsi magnetas ištraukia juos į paviršių. Filmų, arba kino terapijos esmė gana paprasta. Filmuose herojų charakteriai aiškūs, apibrėžti, konkrečios bei itin išryškintos jų problemos, santykių krizės bei įvairiausi sprendimai. Žmogus į herojus ir pačias istorijas žiūri iš šalies, tarsi atsiribodamas, tačiau iš tiesų filmas tampa tarsi tramplinu į savęs atradimą ir asmenybės analizę.
Anot terapeutų, filmai ir juose nagrinėjamos temos ir problemos lengvai pasiekia daugybę žmonių. Juose dera vaizdai, muzika, dialogai, specialieji efektai, todėl iš dalies jie pranašesni už daugelį kitų meno formų.
Šalia to, kad padeda pacientui ar tiesiog sutrikusiam žmogui filmo herojuose atpažinti save, jų istorijos įkvėpia, motyvuoja, pamoko.
Psichologai teigia, jog, žiūrint filmus ir vėliau apie juos diskutuojant grupėse, žmonėms padedama lengviau įsigilinti į konkretų subjektą, temą, kalbėti apie juos be barjerų.
 

Pagalba psichologui


Kita naudinga terapijos filmais pusė yra ta, kad pacientui žiūrint filmą kartu su terapeutu užmezgamas artimesnis ryšys.
Kaip tikina praktikuojantieji šią gydymo formą terapeutai, pacientai filmais ir jų istorijomis tarsi „pasinaudoja“ norėdami perteikti savo pačių vidinį gyvenimą. Jų požiūris į filme vykstančius įvykius, paliečiamas temas ir kita suteikia terapeutui svarbios informacijos, kuria galbūt pacientas taip paprastai nepasidalintų įprastinio pokalbio metu. Žmogui daug lengviau kalbėti bei diskutuoti apie tai, kas tiesiogiai neliečia jų pačių gyvenimo ir problemų, o yra projektuojama ekrane.
Stebėdami išgalvotas ar tikras istorijas ekrane, žmonės taip pat pasijunta esantys ne vieni su panašiomis problemomis, gyvenimo iššūkiais. Tai padeda šiek tiek atsipalaiduoti. Dažnai žmogus, peržiūrėjęs tinkamai parinktą filmą, pradeda geriau suvokti, kas jį ilgai kankino, nors iki tol jis viską laikydavo savyje ir neigdavo.


 

Darbas grupėse


Kaip ir įprastoje psichologinės terapijos praktikoje, taip ir filmų terapijoje yra paplitę grupiniai užsiėmimai.
JAV, Didžiojoje Britanijoje vyksta grupinės sesijos, kurių metu panašių problemų turintys pacientai su terapeuto pagalba bando rasti problemų sprendimus. Apsupti su panašiais iššūkiais susidūrusių žmonių, daugelis pasijunta laisviau, nebesijaučia išskirtiniai blogąja prasme.
Susitikimai trunka apie valandą – pusantros, juose dalyvauja 8–12 pacientų, kurie kartu žiūri įvairias filmų ištraukas. Psichologas parodo keletą 5–10 minučių trukmės filmukų, susijusių su kokia nors tema, pasiūlyta pačių pacientų. Labiausiai paplitusios temos – santykių problemos, sunkumai darbe, pykčio valdymas, nerimas, nepasitikėjimas savimi. Žiūrėdami šiuos filmukus, pacientai filmo veikėjus vertina per savo prizmę: jausmus, mintis, įsitikinimus ir emocijas. Pagal savo asmeninio gyvenimo patirtį jie arba susitapatina su herojais, arba nesutinka su jų poelgiais. Peržiūrėjus klipus, diskutuojamas jų veiksmas, problemos, jų sprendimai ir galiausiai bandoma surasti paralelių su pačių pacientų gyvenimais ir sunkumais. Filmas, kaip tikina psichologai, yra gera pradžia kalbėti apie sunkumus, kadangi dažniausiai tiesiog pradėti nuo savęs nėra lengva.
 

Ne gydymas, o pagalba


Vis dėlto, nepaisant dažnai puikių rezultatų, svarbu žinoti ir tai, kad filmų terapija yra gana ribota. Terapeutai ja naudotis turėtų tik bandydami „pralaužti ledus“ ar užvesti pacientą ant kelio. Jokiu būdu negalima leisti filmui tapti pagrindine susitikimo tematika. Svarbu ir tinkamai parinkti filmus, kad pacientas galėtų susitapatinti, tačiau nesijausti provokuojamas ar įžeistas.
Šalia viso to, yra ir daug skeptikų, teigiančių, jog filmų terapija skamba įdomiai, tačiau tai labiau mėgėjiškas užsiėmimas, o ne praktika, skirta taikyti specialistų kabinetuose.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai