){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pavasarį daugelis kalba apie tai, kad juos erzina per šaltąjį laikotarpį priaugti kilogramai. Ne viena moteris prisipažins, kad, net ir nesulaukusi orų atšilimo, skuba išbėgti į lauką ir pradėti mankštinti po žiemos sustingusį kūną. Tačiau sportuoti reikia protingai, ir ne tik dėl galimų fizinių traumų, bet ir dėl to, kad nebūtų prarasta per daug mineralinių medžiagų. Apie mineralus ir jų šaltinius kalbėjomės su Prienų klinikos „Vita Simplex“ bendrosios praktikos gydytoja Janina Misiūniene.
Trumpai apie mineralų svarbą
„Žmogui būtina gauti pakankamai mineralų, tokių kaip kalis, fosforas, magnis, kalcis, natris. Sportuodamas žmogus dalies šių medžiagų netenka.
Kalcio trūkumas gali būti ne vienos ligos priežastis. Jis dalyvauja reguliuojant širdies raumens susitraukimų jėgą ir kraujo krešėjimo procese, padeda įveikti stresą, mažina nervų sistemos dirglumą.
Kalis dalyvauja reguliuojant širdies susitraukimų dažnį, yra svarbus kraujospūdžiui reguliuoti, kartu su natriu būtinas vandens kiekiui ląstelėse palaikyti. Jis reikalingas valingiems skeleto raumenų susitraukimams ir nevalingiems širdies raumens ir virškinamojo trakto raumenų susitraukimams. Kalis svarbus nervinio impulso perdavimui, energijos gamybai iš baltymų, riebalų ir angliavandenių medžiagų apykaitai.
Fosforas dalyvauja įvairiose organizme vykstančiose biocheminėse reakcijose, būtinas energijos gamybai ląstelėse, svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, pagreitina kaulų lūžių gijimą, reikalingas normaliam audinių ir ląstelių augimui ir atsinaujinimui.
Magnis aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, energijos gamyboje ir šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą.
Natris yra svarbiausias neląstelinis elektrolitas (katijonas), reguliuojantis skysčių apykaitą. Jis sudaro 2 proc. visos žmogaus masės. Jo yra kauluose, dantyse. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi“, – apie mineralų svarbą kalba gydytoja J.Misiūnienė.
Mineralinis vanduo – įvairiausiais atvejais
Metant svorį, pagalbininkas gali būti ne tik sportas, bet ir ... vanduo. Galbūt dėl to pasaulyje tapo populiaru per mados renginius patiekti nebe šampaną, kaip anksčiau, o mineralinį vandenį.
„Vokiečių mokslininkai sako, kad prieš maistą išgerta pusė stiklinės vandens pagreitina medžiagų apykaitą maždaug 30 procentų. Tada, žinoma, ir lieknėji. Per dieną reikia išgerti apie du litrus vandens. Labai gerai pabudus, dar net neišlipus iš lovos, išgerti stiklinę vandens, – moko gydytoja Janina Misiūnienė. – Kalbant apie mineralinį vandenį, išgėrus jo 1,5 litro per parą, patenkinami pagrindiniai mineralinių medžiagų poreikiai. Sportuojantieji turėtų išgerti ir iki 3 litrų, priklauso nuo to, kiek ir kaip žmogus sportuoja.
Mineralinis vanduo tinka ne tik metantiems svorį ir sportuojantiems, bet ir mėgstantiems daug pavalgyti, mat padeda paspartinti skrandžio veiklą ir virškinimo procesus.
„Išgeriant didelės mineralizacijos mineralinio vandens prieš kiekvieną valgį, organizmas gauna chloro ir natrio. Jie dalyvauja susidarant skrandžio rūgščiai, dėl to padidėja rūgštingumas, tuomet maistas greičiau virškinamas. Tai apsaugo ir nuo apsinuodijimo, – vardija mineralinio vandens pliusus gydytoja J. Misiūnienė. – Ypač geras mineralinis vanduo yra „Vytautas“, jis išgaunamas iš švariųjų Birštono požeminių šaltinių, į kuriuos nepatenka jokia tarša. Birštonas nuo seno garsėja aukštos kokybės ir sveiku mineraliniu vandeniu. „Vytauto“ vardą pasiūlė Juozas Tumas-Vaižgantas, labai mėgęs Birštono regiono vandenis.“
Mineralinis vanduo „Vytautas“ – tai aukščiausios kokybės sveikas ir natūralus produktas, išpilstytas į butelius toks, koks randamas gamtoje. Jame nėra nieko papildomai įdėta, išskyrus angliarūgštę, kuri suteikia gaivumo.
„Vytautas“ turi daugiausia mineralinių medžiagų iš visų Baltijos šalyse išgaunamų natūralių mineralinių vandenų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę