){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai senovinis lietuvių šv. Velykų patiekalas iš burokėlių rasalo ir kietai virtų kiaušinių.
Burokėlių rasalo gaminimas
išvirti arba iškepti burokėlius. Nulupus ir stambiai supjausčius užpilti karštu virintu (ne verdančiu) vandeniu, į indą įmesti juodos duonos plutelių ir dvi dienas palaikyti kambario temperatūroje, kad parūgtų.
Perkošus rasalą, galima jį laikyti šaldytuve ar naudoti iškart: užkaitinti iki virimo, įberti šiek tiek miltų ir gerai išmaišyti. Paskaninti grietinėle ar sojos grietinėle, taip pat tinka ir truputis sviesto. Rasalo pilti į indą (gražiai atrodys stikliniame) tiek, kad apsemtų kiaušinius. Valgyti šaukštu, kol šiltas. Patiekalas skanus ir atvėsęs.
1 stiklinė balto sūrio (sutarkuoto smulkia trintuve)
1 stiklinė riebios varškės
50 g kapotų riešutų
smulkintų žalių petražolių lapelių arba smulkinto česnako
Sūrį ir varškę iki purumo išsukti mikseriu, įmaišyti riešutus ir petražoles (mėgstantiems pikantišką maistą patiks su česnaku).
Iš gerai išmaišytos masės formuoti „kiaušinius“. Tai daryti ne rankomis, o dviem desertiniais šaukštais. Kad masė neliptų, šaukštai pamirkomi šaltame vandenyje. Suformavus ovalo formą, apvolioti kokoso drožlėse, galima užbarstyti spalvotų drožlių tortui puošti ar kt.
Išradingosios šeimininkės gali į šio „kiaušinio“ vidų įdėti, pavyzdžiui, džiovintą mirkytą slyvą ar kitokį siurprizą.
Šį patiekalą tinka valgyti su pomidorais. Galima paruoštą masę įdėti į išskobtus pomidorus.
Reikės pasiruošti kiaušinio, perpjauto išilgai, lukšto puselių. Jas pataupykite dar iki švenčių – kai išverdate pusryčiams kiaušinį, perpjaukite jį aštriu peiliu išilgai ir valgykite atsargiai, kad nesulūžtų.
Į lukštą dėkite masę iš šių produktų: smulkinto virto kiaušinio, tarkuoto olandiško sūrio ir trupučio sviesto ar grietinės bei supjaustytų žalumynų (petražolių, krapų). Apibarstykite sūriu ir keletą minučių kepkite orkaitėje. Skanu valgyti šiltą. Beje, galima, gerai sukramtant, valgyti su visu lukštu – tai kalcio šaltinis.
Tinka valgyti su burokėlių mišraine ar avokado padažu. Jam pagaminti reikės 1 avokado ir 1 indelio jogurto be priedų. Produktus gerai išsukti mikseriu. Kas mėgsta, galima pridėti krienų.
Tokius „kiaušinukus-namukus“ ypač smagu valgyti vaikams. Reikės pasiruošti kiaušinio lukšto puselių. Jas pripildyti įvairių spalvų želė. Į stalą patiekti sudėliotus lėkštėje su salotų lapais ir dekoratyvinėmis kiškučių figūrėlėmis.
250 g grikių miltų
100 g kvietinių miltų
200 g sviesto
2 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
100 g lazdyno riešutų
vanilinio cukraus, kepimo miltelių, šokolado
Kiaušinių trynius, sviestą ir cukrų išsukti iki purumo, tada suberti miltus, kepimo miltelius ir riešutus, gerai išmaišyti. Atskirai išplaktus baltymus sudėti atsargiai, pamažu išmaišyti. Kepti orkaitėje riebalais išteptoje formoje apie 1val., temperatūra – 180–200 o C.
2 kiaušiniai
2 šaukštai aliejaus
300–400 g miltų
3 šaukštai vandens
1 svogūnas
200 g raugintų kopūstų
kmynų, pipirų, šiek tiek sviesto; kas mėgsta – gali pridėti grybų arba šoninės.
Iš kiaušinių, aliejaus, vandens ir miltų išminkyti tešlą. Vieną valandą palaikyti kambario temperatūroje.
Įdarui: svogūną supjaustyti ir patroškinti puode kartu su raugintais kopūstais (juos taip pat galima pasmulkinti), grybais ar šonine (galima ir be jų).
Tešlą kočioti plonai, ant jos dėti sluoksnį įdaro ir suvynioti. Vyniotinį pjaustyti 3–4 cm ilgio gabalėliais, vieną kraštą užspausti – tai pagrindas, kuriuo vyniotinukus statysite į skardą. Prieš dedant į orkaitę (180–200oC), į skardą įpilti vandens, kad semtų kepinius iki pusės. Apibarstyti prieskoniais ir 25 min. kepti uždengus, po to dar 10 min. atidengus.
Valgyti šiltą, su pomidorų ar avokado padažu.
Iškepkite tradicinių lietinių. Įdarui reikės virtų (ne pervirtų!) ir mėsmale sumaltų morkų bei razinų ar medaus, imbiero ar cinamono (pagal skonį ir pasirinkimą). Kruopščiai suvyniotus lietinius supjaustyti ir sudėlioti lėkštėje su žalumynais. Gražiai atrodys lietinį pjaustant įstrižai į kelis gabalėlius.
Velykinis kiškutis pirmiausia „atšuoliavo“ į vokiečių velykines tradicijas. Nuo 19 a. pradžios vaikai namuose, soduose ir tvartuose paruošdavo gūžteles su simboliniais kiškučiais. Tikėta, kad jie deda velykinius kiaušinius. Pamažu tradicija paplito ir kitose Europos šalyse, vėliau – Amerikoje. Dabar kiškutis – neatsiejama šv. Velykų dalis ir jų simbolis. Šokoladinė ar cukrinė kiškelio figūrėlė, atvirukas su šio ilgaausio atvaizdu ar pasakų apie kiškį drąsuolį knyga – tai, ką malonu dovanoti ar būti apdovanotam Velykų proga.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę