){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Virškinimo sutrikimams atsirasti labiausiai įtakos turi riebus, aštrus, sūrus maistas. Tiesa, Kūčių ir šv. Kalėdų šventinių stalų pavojai – skirtingi. Kūčių vakarienės metu vyrauja silkės ir grybų patiekalai, kas ir taip yra sunkiai virškinamas maistas, o pavojų išprovokuoti virškinimo sutrikimus didina dar ir tai, kad prie stalo sėdama vakare – 19 val. ar 20 val. O juk grybai skrandyje virškinami net 3 valandas. Suprantama, kad soti vakarienė prieš einant miegoti – papildomas krūvis organizmui, kai jam reikia ilsėtis ir atsinaujinti. Taigi sergantieji virškinamojo trakto ligomis per Kūčias turėtų saikingai valgyti patiekalus iš grybų, atsisakyti riebalų ir apskritai vengti persivalgymo. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų atkreipti dėmesį į sūrų maistą. Jie turėtų vengti labai sūrios silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį.
Per Kalėdas – valgomas labai įvairus maistas, todėl rizika persivalgyti dar didesnė. Žmonės visiškai pamiršta apie rekomenduojamą suvartojamo maisto kiekį.
Visiems žinoma, kad valgyti reikia iš lėto, o maistą gerai kramtyti, antraip, mūsų virškinamoji sistema nepajėgs jo perdirbti. Patariama valgant atsisakyti didesnio kiekio skysčių, nes jie atskiedžia virškinimo trakte išsiskiriančias sultis ir tai gali sukelti papildomus sunkumus virškinimo procesui.
Rekomenduojama mėgautis ne tik gardžiais patiekalais, bet ir maloniu bendravimu – tuomet tikrai suvalgysime daug mažiau.
Geriausias receptas nuo persivalgymo – valgyti nedaug ir liesesnių produktų, patiekalų be majonezo arba pagardintų liesesniu majonezu ar aliejumi. Derėtų nepiktnaudžiauti šokoladu, kava, sultimis, alkoholiu. Svarbu nepamiršti, kad ir kokį maistą bevalgytume, pagrindinis priešas sveiko žmogaus skrandžiui yra per didelis maisto kiekis. Todėl reikėtų atsižvelgti į fiziologinį skrandžio tūrį, ir neprikimšti jo daugiau negu į jį telpa. Kiekvieno žmogaus skrandžio tūris gali šiek tiek skirtis, tačiau vidutiniškai fiziologinę jo talpa yra apie litrą. Dėl to, norint neištampyti skrandžio, vienu kartu reikėtų suvalgyti ne daugiau kaip 400–500 g maisto. Be to, reikia nepamiršti, kad sotumo jausmas ateina po 20 min.
Taigi geriau daugiau išragauti negu suvalgyti didelį maisto kiekį. Kokio dydžio porcija reiškia ragauti? Tai gali priklausyti nuo norimų paskanauti patiekalų kiekio. Tradiciškai per Kūčias ant stalo yra 12 patiekalų, tad norint nepersivalgyti, reikėtų paragauti maždaug po valgomą šaukštą kiekvieno patiekalo. Virškinimą lėtina ir stiprūs alkoholiniai gėrimai.
Sveikam žmogui vienkartinis persivalgymo epizodas jokių rimtų bėdų gali ir nesukelti. Tačiau jeigu persivalgymai kartojasi 2–3 kartus per savaitę, reikėtų kreiptis į gydytojus. Nuolatiniai persivalgymai gali lemti padidėjusio kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nutukimo, diabeto išsivystymą ir pan. Kamuojamiems valgymo sutrikimų sumažėja pasitikėjimo savimi jausmas, jie mažiau bendrauja su aplinkiniais, vargina depresija.
Neturinčiam virškinimo problemų žmogui vienkartinis persivalgymas gali sukelti sunkumo, pilnumo, tempimo skrandyje jausmą, apsunkinti kvėpavimą, nes perpildytas skrandis pakelia diafragmą. Reikia žinoti, kad rūkymas stabdo virškinimo procesą ir paaštrina rėmens ir skrandžio skausmą. Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas po šventinių persivalgymų taip pat gali pasireikšti, tačiau nedažnai. Viduriavimą gali sukelti riebus maistas. Tokiu atveju rekomenduojama gerti daug skysčių. Paprastai šis negalavimas praeina savaime ir jokio gydymo nereikalauja.
Jeigu vieną dieną nepasituštiname - dėl to nerimauti irgi nereikėtų. Jeigu tai tęsiasi 2-3 dienas, reikėtų taip pat gerti daug skysčių, valgyti daržovių, skaidulinių medžiagų turinti maistą.
Žmogui, kuris jau skundėsi skausmais skrandyje ar sirgo virškinamojo trakto ligomis, aštrus, riebus maistas gali išprovokuoti skrandžio ar dvylikapirštės opos uždegimą, opaligę, tulžies pūslės, kasos ligas ir kt. Riebus maistas gali sukelti kasos uždegimą, lėtinį ar ūminį pankreatitą. Tad jeigu po švenčių kamuoja skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažnai juosiantis, plintantis į nugarą, pykinimas, – būtina kreiptis į medikus.
Juokaujama, kad geriausia dieta, – tai pleistras, užklijuotas ant burnos. Iš tiesų, valgydami saikingai išvengtume daugybės negalavimų. Tačiau šventinių užstalių metu labai sunku atsispirti pagundai ir nepaskanauti visų su didelę meilę šeimininkės ruoštų patiekalų. Kaip elgtis, jei šventė vis dėlto baigėsi apsunkusiu skrandžiu?
Po gausaus maisto vartojimo, nepakenks 2–3 iškrovos dienos. Dieta po švenčių labai svarbi ne tik žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ar kepenų ligomis, bet ir sveikiems žmonėms. Po persivalgymo kitą dieną rekomenduojama pusdienį nieko nevalgyti, o tik gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį. Taip pat kitą dieną reikėtų atsisakyti gausesnio sunkiai virškinamo maisto. Rekomenduojama valgyti košes, vaisius, daržoves. Noriu pabrėžti, kad valgant daržoves niekada nepersivalgysite. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių – arbatų, sulčių, kurios nedirgina virškinamosios sistemos. Jeigu labai mėgstate citrusinių vaisių sultis – jas reikėtų atskiesti virintu vandeniu.
Atsisakius kelių kąsnelių, nepaskanavus visų kulinarijos šedevrų, šventė tikrai nepraras savo žavesio, tačiau savijauta ir nuotaika bus tikrai geresnė. Šventės lieka šventėmis, bet sveikata - brangesnė.
• valgyti iš lėto, gerai kramtyti,
• kartu su maistu negerti daug skysčių,
• mėgautis ne tik maistu, bet ir bendravimu,
• valgyti nedideles porcijas, t.y. maistą tik ragauti,
• nepamiršti, kad sotumas ateina po 20 min.
• nieko nevalgyti bent pusdienį,
• gerti daug skysčių,
• valgyti lengvą maistą (košes, vaisius, daržoves).
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę