){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmonės renkasi produktus pagal kainą, vieni moka brangiai, kiti pigiau. Bet brangūs produktai nebūtinai yra sveikesni. Yra net toks pasakymas – paprasčiau valgyk, būsi sveikesnis, mažiau reikės vaistų. Nėra blogų maisto produktų, yra tik bloga dieta. Taigi lygybės ženklo tarp brangu ir sveika nėra. Specialistė primena, jog, perkant produktus, reikia skaityti etiketę ir būtina žiūrėti į sudėtį, o ne į pakuotę.
Anot jos, geriau nesirinkti virtų dešrų ar dešrelių. Verčiau mėsos gabalėlį vietoj jų, tačiau grynos, sveriamos, ne pakuotėje. Geriau nepirkti ir pusfabrikačių.
Brangios žuvys gali turėti sunkiųjų metalų likučių. Anot dietologės, žuvį galima rinktis ir pigesnę – ji tikrai nebus prastesnė.
Egzotiniai vaisiai su itin ilgu galiojimo laiku gali būti su netinkamais priedais, žalojančiais sveikatą.
Sveikatai gali kenkti įvairūs tortai, kepiniai su riebalais (ir neaiškios kilmės), priedais.
Ilgai vartojant gazuotus gėrimus su saldikliais, dažikliais ir aromatinėmis medžiagomis, taip pat žalojamas organizmas.
Gana brangūs ir ne kiekvienam įperkami riešutai. O juose, anot dietologės, gali būti ir grybelių, toksinų, ypač žemės riešutuose.
Dabar prekybos centruose yra visko – tik rinkis. Nieko nebenustebinsi nei braškėmis gruodžio mėnesį, nei arbūzais sausį. Jie yra perkami, ir gana brangiai mokama. Ir nedaug kas susimąsto, ar tai tikrai sveika.
Aišku, parduotuvių lentynose patiekiami produktai negali būti kenksmingi. Bet galima išsirinkti sveikesnius ir nebūtinai dėl to brangesnius. Pvz., vietoj brangaus alyvuogių aliejaus pirkti saulėgrąžų, kuris yra ne prastesnis. Sviesto išvis sveikiau mažiau naudoti ir rinktis patartina natūralų, o ne tepų riebalų mišinį.
Kalbant apie tai, kas yra gana brangu, bet ir sveika, tai yra ekologiški produktai, gaminami ekologiškuose ūkiuose. Ekologiški mėsos, pieno produktai, daržovės, uogos, grūdai, medus turi tai patvirtinančius sertifikatus. Užsienyje toks maistas vadinamas organiniu maistu, jis irgi yra labai brangus. Bepigu tiems, kas turi savo sodą, daržą, – jie gali maitintis savo užauginta bulve, morka, moliūgu ar cukinija bei kitomis daržovėmis, vaisiais be didesnių investicijų.
Rūkyti maisto produktai – įvairios dešros, skilandžiai, kumpeliai ne visiems įkandami pagal kainą, tačiau ar jie iš tikrųjų sveika? Dietologė primena, jog rūkytuose mėsos produktuose yra daug užslėptų riebalų, druskos, gali būti kancerogenų, daug E priedų. Tarp jų ir aromato bei skonio medžiagos E621. Tai gliutamatas, aminorūgštis, specialiai pagaminta, kad paskanintų maistą ir žmonės jį pirktų ir valgytų. Gliutamato dažnai yra sūriuose, bulvių traškučiuose, gėrimuose.
„Dar prieš kelerius metus buvo skiriamos šios skonio rūšys – saldu, sūru, kartu, rūgštu. Dabar, atsiradus sintetiniam gliutamatui, atsirado terminas skanu. Tad ir valgome tokio maisto daug ir vis nejaučiame sotumo jausmo. Naujausiais tyrimais nustatyta, jog burnos gleivinėje ir liežuvyje jau atsirado tam tikri gliutamato receptoriai, kurie reikalauja tokio maisto daugiau ir daugiau“, – informuoja R.Galubauskienė.
Gliutamatą susintetino japonai. Amerikiečiai jį nupirko ir naudoja jau daugiau kaip dvidešimt metų. Šiandien JAV laikoma labiausiai nutukusių žmonių šalimi. Yra duomenų, kad ten padaugėjo tokių ligų, kaip autizmas, Alzhaimerio, Dauno liga, apsigimimų. Laboratorijose daryti bandymai su žiurkėmis, kurios gavo maisto su gliutamatu. Žiurkės jį ėdė nuolat, nejuto sotumo jausmo ir tiek nutuko, jog tapo sunku vaikščioti.
Lietuvišką maistą girdavo net užsieniečiai
„Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto, o lietuviams geriausia lietuviška virtuvė, – teigia R.Galubauskienė. – Lietuviai laikomi omnivarais – tauta, kuri valgo viską. Žinoma, mums valgyti reiktų saikingiau. Be to, lietuviai valgo per riebiai.
Mityboje vyrauja tam tikras sezoniškumas. Rudenį, žiemą valgome sočiau, pavasarį, vasarą – daugiau uogų, vaisių, daržovių. Mūsų religija nurodo pasninkų laikotarpį prieš didžiausias šv. Kalėdų, šv. Velykų šventes. To laikantis, mūsų mityba būtų kur kas sveikesnė.“
Kai maždaug prieš dvidešimtį metų užsieniečiai, paragavę lietuviško maisto, jį girdavo, lietuviai manydavo, kad svečiai tiesiog pataikauja šeimininkams. Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų ir sakydavo, kad lietuviškasis labai saldus. Mums patiems lietuviškas maistas buvo nusibodęs. Skanesnis atrodė importinis – gražiai supakuotas, blizgančiomis etiketėmis. Dabar visa tai jau turime.
„Lietuvių mitybai daugiau tinka įvairios kruopos, daržovės ir įvairūs patiekalai iš jų. Reiktų ir liesos mėsos 2–3 kartus per savaitę. Mėsos galima dėti į košes – nuo 80 g iki 100 g porcijai“, – vardija dietologė. Jei nededama mėsos, košes galima paskaninti aliejais, pakepintais svogūnais.
Geriausi prieskoniai – krapai, petražolės, svogūnai, česnakai, pipirai, lauro lapai. Kai kuriuos patiekalus, ypač košes, retkarčiais galima pagardinti ir šviežių arba sūdytų lašinukų spirgučiais. Sveikieji savo mitybą gali paįvairinti ir įvairiai paruoštais grybais. Tik, aišku, nedažnai, nes tai sunkiai virškinamas maistas. Grybus daugiau valgo dzūkai, bulves ir jų patiekalus – žemaičiai. Gyvenantys šalia ežerų ar jūros daugiau gamina iš žuvies. „Patarčiau pasivartyti seniau išleistas knygas apie lietuvių, žemaičių valgius. Jose yra gausybė receptų, kaip pasigaminti nebrangius, skanius ir sveikus patiekalus,“ – sako mitybos specialistė.
Taigi kokius produktus pirkti, norint sutaupyti ir gyventi sveikai? Tai bulvės, morkos ir kitos savo krašto daržovės, įvairios kruopos, makaronai.
Sotumo jausmą suteikia sriubos. Jos gali būti pagamintos iš natūralaus sultinio – mėsos, žuvies, grybų. Yra tautų (pvz., Tolimuosiuose Rytuose), kur vietoj mums įprastų kavinių yra „sriubinių“. Į jas užsukama kelis kartus per dieną, pasisotinama ir nenutunkama.
Sveika visos košės, o ypač užplikyti ir palaikyti avižiniai dribsniai. Jas galima pagardinti razinomis, obuoliais, bananais.
Žinoma, nereikėtų užmiršti ir tikrai įperkamų ankštinių – pupų, pupelių, žirnių, žaliųjų žirnelių, lęšių. Jie yra baltymų šaltinis, tinka dėti į sriubas, mišraines. Galima virti žirnienę su kruopomis, morkomis, bulvėmis, pagardinti mėsa, tam skirtais prieskoniais. Tai labai skanu.
Kad būtų sočiau, dietologė patiekalus rekomenduoja valgyti su duona, ypač rupaus malimo, – tai irgi baltymų šaltinis.
Nederėtų užmiršti ir pieno bei jo produktų, ypač sveika rūgštūs. Jie yra kalcio šaltinis.
Sveika paukštiena, patiekalai iš kiaušinių. Nereikėtų užmiršti savo krašto vaisių ir uogų. Jų galima pasiruošti ir žiemai – obuolių sūrių, trintų uogų su nedideliu kiekiu cukraus. Tai vitaminų šaltinis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę