){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Rudenį mityba turi būti visavertė, kad organizmas sukauptų gyvybinių galių, padėsiančių išgyventi žiemą ir pavasarį. Reikėtų valgyti daug saldžių, rūgščių ir aštrių produktų, kurie gerina skrandžio darbą, stiprina organizmą ir padeda jam ruoštis žiemai“, – pabrėžia kelių svei¬ka¬tos mokyklų vadovė, šiemet išleidusi knygelę „Metų laikai mums“.
Pasak D.Kunčienės, pasibaigus vasarai, jau galime pamiršti šaltas sriubas ir valgyti daugiau šiltų, virtų ir troškintų maisto patiekalų. Specifinis rudens maistas yra tuo laikotarpiu sunokusios daržovės, vaisiai, gausiai miškuose ir palaukėse dygstantys grybai. Iš daržovių dera virti įvairias sriubas, troškinius ir jais mėgautis. Nevalia pamiršti daržovių pasiruošti ir žiemai. Puiku ir grybų užsišaldyti, prisidžiovinti ar pasisūdyti – jais tinka savo stalą paįvairinti rudenį ir žiemą.
D.Kunčienė pastebi, kad ypač sezoniški daržovių ir vaisių valgiai. Rudenį neturėtume bėgti į parduotuves pirkti agurkų ir pomidorų. Sveikiau valgyti vaisius, morkas ir burokėlius, ropes, kopūstus – tai, ką tik subrandino žemė. Pašnekovė pataria nesižavėti iš svetur atvežtais egzotiniais vaisiais ir daržovėmis – paskanauti jų galima, bet neverta obuolių keisti apelsinais, mandarinais ir kiviais – sveikiausi yra gimtinės žemėje užaugę maisto produktai, prie kurių buvo įpratę mūsų protėviai ir seneliai.
Kokios daržovės nusipelno išskirtinio dėmesio? D.Kunčienė labai vertina morkas ir burokėlius, kopūstus, mano, kad dauguma tautiečių turėtų dažniau valgyti moliūgų patiekalų. Mat šios daržovės – puiki profilaktinė priemonė peršalimo ir kitų ligų. Jų būtinai turi valgyti pagyvenę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ne mažiau svarbu ir kiti produktai. Pasak D.Kunčienės, rudenį reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 7 melionus ir arbūzus, prisidžiovinti gudobelių uogų. Pastarosios aktyvina kraujotaką ir virškinimą, stiprina širdies raumenį, ilgina amžių, padeda pašalinti virškinimo likučius iš virškinamojo trakto. Gudobelių žiedų ir vaisių arbatą ypač reikėtų gerti moterims per menopauzę.
„Žolinčių akademijos“ vadovė ragina nepamiršti šakninių daržovių – morka ir burokėlis, česnakas ir svogūnas yra ne tik maistas, bet vaistas.
Morkų šakniavaisiuose yra daug cukraus, baltymų, ląstelienos, flavonoidų, mineralinių medžiagų fermentų ir vitaminų, todėl kasdien valgomos jos stiprina organizmą. Morkos vartojamos dietinei mitybai gydant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligas bei akių ligas, šiek tiek laisvina vidurius, todėl padeda sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Burokėliai turi labai daug folatų – didžiausiu onkologinių ligų priešu laikomų druskų, ir antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus sujungiančių medžiagų. Juose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, gausu mikroelementų ir vitaminų.
Artėjant peršalimo ligų sezonui, reikia daugiau valgyti česnakų ir svogūnų, kurie laikomi augaliniais antibiotikais. Jie turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingo eterinio aliejaus, pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu poveikiu, reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, stiprina organizmą.
Pašnekovė ragina prisiminti, kad žmogus yra gamtos dalelytė, o ne jos valdovas, tad, gyvendamas gamtos ritmu, bus ir sveikesnis, ir laimingesnis.
„Rugsėjo 22 sulauksime rudens lygiadienio, kai šviesioji paros dalis vėl susilygins su tamsiąja, ir metų ratu pradėsime leistis žemyn. Rudens procesas – nuosmukis, tamsėjimas, būsena – liūdesys. Tad natūralu, kad rudenį nuliūstume, niūriąsias rudens dienas reikia išliūdėti, o ne blaškytis, manant, kad tai jau depresija. Reikia išbūti ramiai ir kantriai, kaip medžiai, krūmai, kiti augalai – nesiblaškant, nepykstant, kad ir vėjas kartkartėmis palenda pasišildyti po striuke“, – kalbėjo moteris.
Kas yra laimė ir sveikata? Pasak p.Danutės, tai vidinė žmogaus ramybė. Moteris mano, kad vidinės ramybės lengviausia mokytis gamtoje rudenį. Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje jie yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug ką nuveikti. Tad norinčiam būti sveikam ir laimingam žmogui pagrindinė užduotis – išmokti pajusti vidinę ramybę. Pradžioje – nors kelioms valandoms, vėliau – vis ilgesniam laikui. Nurimus savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka.
Pasak D. Kunčienės, labai svarbu stengtis kontroliuoti savo mintis. Jeigu prabudęs žmogus pasižiūri pro langą, pamato, kad krapnoja lietus, dangus apsiniaukęs – ir pagalvoja – blogai, tada krinta nuotaika, tada ir diena bus prastesnė. O juk galima pasidžiaugti ir tokiu oru – drėgmė irgi puiku, ji neleis sausėti mūsų odai. Dera nusišypsoti sau ir ištarti: „Šiandien bus graži diena“.
„Sveikos mitybos principai nėra sudėtingi: svarbu valgyti tik išalkus, kuo natūralesnius produktus ir jausti saiką, atsižvelgti į organizmo poreikius ir metų laiką“, – sako pašnekovė, pabrėždama, kad imuninei sistemai labai svarbu ir miegas. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro gerai išvėdintoje patalpoje, einant miegoti reikėtų pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio ar kitokios garso ir vaizdo įrangos. Jei žmogus blogai miega, pirmiausia turėtų pagalvoti, kodėl taip yra: ką vakare valgė, veikė, skaitė, o ne griebtis tabletės.
Norintiesiems išvengti peršalimo ligų ji pataria grūdintis ir šaltuoju metų laiku dažniau gerti daug šiltų arbatų.
Reikės: 1,5 stiklinės ryžių, 500 g moliūgo, 200 g obuolių, po 100 g svarainių ir razinų, pusė stiklinės sviesto
Nuplauti obuolius ir svarainius, išimti jų sėklalizdžius, supjaustyti mažais kubeliais ir sumaišyti su nuplautomis razinomis. Puode ištirpinti pusę nurodyto kiekio sviesto, sudėti luptus, griežinėliais supjaustytus moliūgus, suberti trečdalį ryžių, ant viršaus – sluoksnį vaisių ir likusius ryžius. Ant viršaus sudėti likusį sviestą, užpilti karšto sūdyto vandens tiek, kad apsemtų ryžius. Uždengus puodą šutinti 40 min. ant silpnos ugnies.
Reikės: 4–5 nedidelių cukinijų, po 400 g trintų pomidoro ir Mozarelos sūrio, žiupsnelio bazilikų, pipirų, petražolių, kelių alyvuogių.
Cukiniją supjaustyti išilgai juostelėmis, pabarstyti prieskoniais ir apkepti lydytame svieste. Tada ant jų dėti kubeliais supjaustytą sūrį, pomidorų tyrę ir susukti suktinukus. Juos sustatyti stačius į troškintuvą, į kiekvieną įspausti po alyvuogę ir kepti apie 20 min. 210 laipsnių temperatūroje.
Reikės: stiklinės pupelių, svogūno, morkos, 4 šaukštų aliejaus, 3 šaukštų maltų linų sėmenų, šaukšto kmynų, žiupsnelio druskos ir kitų mėgstamų prieskonių.
Pupeles užmerkti vandenyje iš vakaro, kai gerai išbrinks, virti tame pačiame vandenyje. Susmulkintą svogūną ir stambiai sutarkuotą morką apkepti aliejuje, tada šią masę sudėti sumaltas pupeles, prieskonius bei linų sėmenis ir dar truputį patroškinti. Valgyti su lapinėmis salotomis ir žaliomis ar raugintomis daržovėmis.
Reikės: kopūsto gūžės, 0,5 kg. Šviežių grybų, po 2 bulves ir morkas, po 0,5 stiklinės grietinės ir perlinių (miežinių) kruopų, 2 šaukštų sviesto, svogūno, žiupsnelio druskos ir pipirų.
Apvirtas kruopas sumaišyti su virtais, sumaltais grybais, įdėti svieste pakepintą svogūną, žiupsnelį druskos ir pipirų. Kopūsto gūžę nuplikyti ir išskirstyti lapais. Ant lapo dėti įdaro, susukti ir apkepti ant sviesto. Į puodą sluoksniais dėti apkeptus kopūstainius, supjaustytas bulves ir morkas, užpilti vandeniu, kuriame virė grybai ir virti, kol suminkštės, tada įdėti grietinės.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę