){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
0,5 kg morkų,
0,5 kg saliero šaknų,
0,5 kg petražolių šaknų,
0,5 kg žieminių kopūstų,
0,5 kg obuolių,
0,5 kg svogūnų,
250 ml aliejaus,
3 šaukštai druskos ir
1 šaukštas cukraus.
Petražolių ir salierų šaknis supjaustyti ir pavirti sūdytame vandenyje 3–5 min. Morkas supjaustyti ir pavirti 5 min. saldytame vandenyje.
Žieminius kopūstus supjaustyti kvadratėliais ir pavirti pasūdytame vandenyje.
Svogūnus supjaustyti griežinėliais ir nuplikyti.
Obuolius sutarkuoti stambia trintuve, užpilti trupučiu druskos ir cukraus, palaikyti 1–2 val.
Aliejų užvirti ir dar karštą užpilti ant jau paruoštų daržovių. Tuomet jas dėti į 1 l ar mažesnės talpos stiklainius, pridengti dangteliais ir kaitinti puode, kol vanduo pavirs: jei naudojami 1 l talpos stiklainiai – 20–25 min, 0,5 l talpos – 10–15 min. Po to stiklainiai sandariai uždaromi ir atšaldomi apversti dangteliu žemyn.
2 saldžiojo raudonojo pipiro ankštys
2–3 pomidorai
3 svogūnai
0,5 stiklinės vyno acto
stiklinė cukraus
po 1 arbatinį šaukštelį druskos, pipirų ir garstyčių miltelių
¼ arbatinio šaukštelio maltų raudonųjų pipirų
truputis susmulkintų gvazdikėlių
Pipiro ankštis nuplauti, pašalinti vaiskočius ir sėklas, smulkiai supjaustyti. Pomidorus supjaustyti į keturias dalis, nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti ir smulkiai supjaustyti. Pipirus, pomidorus ir supjaustytus svogūnus sudėti į didelį puodą, supilti actą ir neuždengus troškinti ant nedidelės ugnies, kol beveik neliks skysčio. Sudėjus cukrų ir prieskonius, dar 10 minučių pavirti ant didelės ugnies, visą laiką maišant. Karštą mišinį sudėti į stiklainius ir sandariai uždaryti.
Vienam kilogramui šermukšnių uogų reikia 1,5–2 kg cukraus.
Iš cukraus ir vandens (jo reikia tiek, kad apsemtų uogas) išvirti sirupą. Jį tuoj pat užpilti ant nuplautų uogų. Palikti iki rytojaus. Kitą dieną nupilti sirupą, užvirti ir vėl užpilti ant tų pačių uogų. Trečią dieną užkaisti kartu su uogomis ir išvirti kaip ir visas kitas uogas.
Uogienę galima virti ir kiek kitaip. Į verdantį cukraus sirupą sudėti nuplautas šermukšnių uogas ir pakaitinti iki virimo. Užvirus puodą nukelti ir palikti iki rytojaus. Tada vėl užvirti ir vėl nukaisti. Trečią dieną vėl užvirti ir pavirinti. Steriliai ir sandariai uždaryti stiklainiuose.
5 kg spanguolių
0,5 l šalto vandens
5 šaukštai cukraus
1,5 šaukštelio druskos
Prisirpusias uogas perrinkti, nuplauti šaltu vandeniu, supilti į paruoštą indą (jis turi būti stiklinis arba emaliuotas; jį būtina išplauti vandeniu su valgomąja soda, po to kelis kartus perplauti karštu virintu vandeniu) ir užpilti šaltu vandeniu, kad jis vos semtų uogas. Į vandenį prieš tai įdėti cukraus, druskos, užvirinti ir atšaldyti. Uždengti dangčiu ir prispausti svarsčiu.
Mirkytas spanguoles laikyti šaltai. Kartkartėmis nugraibyti putas ir pelėsius, ne rečiau kaip kartą per savaitę perplauti karštu vandeniu dangtelį ir svorį.
Naudoti kaip garnyrą mėsai arba žuviai, salotoms pagardinti.
1 kg grybų
1–2 stiklinės vandens
60–70 g 30% acto
3 arbatiniai šaukštelių druskos
12 juodųjų pipirų
2 lauro lapai
truputis muškato riešuto
1/2 šaukštelio cukraus
1 svogūnas
Nuvalytų mažų grybų nepjaustyti, stambesnius supjaustyti nedideliais gabalėliais ir sudėti į puodą drėgnu dugnu, apibarstyti druska ir pakaitinti. Atsiradusiose sultyse grybus maišant virti 5–10 minučių, tada sudėti prieskonius, svogūnus, dar pavirti keletą minučių, pabaigoje supilti actą. Grybus sudėti į stiklainius ir uždaryti.
Taip paruoštus grybus laikyti šaltokoje, maždaug 8° C temperatūros, patalpoje. Valgyti galima po 25–30 dienų.
Nuvalytus grybus 8–10 min. pavirti sūriame vandenyje ir išgriebti ant sietelio.
Į švarių emaliuotų ar stiklinių indų dugną pridėti krapų, lauro lapelių, pipirų, gvazdikėlių. Ant jų dėti ataušusius gybus ir pabarstyti druska (1 kg grybų – 70–80 g druskos). Ant viršaus vėl užbarstyti prieskonių ir druskos. Uždengti marle, uždėti medinį dangtelį, paslėgti akmeniu. Laikyti vėsioje patalpoje.
Panašiai galima sūdyti ir nevirtus grybus – gruzdus, pakarklius ar kitus karčiuosius grybus, tik prieš tai jie pamirkomi vandenyje 3–4 dienas, nuolat keičiant vandenį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę