Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Paprastos priemonės – nuo rimtų ligų

Paprastos priemonės – nuo rimtų ligų

Gyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ.
 

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos kriterijus optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau, jei kraujospūdis didesnis nuolat, – būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai liga, kurią reikia gydyti.
Priežastys, kurios skatina vystytis arterinę hipertenziją:
· Paveldėjimas
· Nutukimas
· Rūkymas
· Netaisyklinga mityba (mažas kalio, gausus druskos, riebalų vartojimas)
· Alkoholio vartojimas
· Stresas, nerimas, baimė
· Mažas fizinis aktyvumas
O simptomai?
Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose – smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.


Kaip kovoti su hipertenzija?
Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.
Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama:
· Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal
· Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą
· Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų
· Didinti fizinį aktyvumą
· Neleisti svoriui vėl padidėti
Didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.
Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi.
Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g).
Patariama:
· Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos
· Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius)
· Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais
· Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus
Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto – vaisių ir daržovių – valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
Alkoholis. Jei vartojate alkoholį, per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus (standartinis vienetas – 10 g gryno alkoholio). Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę taurę vyno. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja.
Rūkymas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei.
Rekomenduojama:
· daugiau sportuoti, nes fizinė veikla (pvz., mankšta, fizinis darbas, bėgiojimas) yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas. Mankšta, fizinis darbas sustiprina organizmą, nervų sistemą, pagerina nuotaiką;
· ne mažiau svarbu sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai;
· darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla, kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų;
· tinkamai išsimiegoti, dažniau būti gryname ore;
· planuoti savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite;
· susirasti mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad tai padėtų užmiršti visus nemalonumus;
· stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes – atlaidumą, kantrybę, pagarbą.

 

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2023. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2023. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS