Brangūs tyrimai ir procedūros bus prieinamesni visiems šalies gyventojams

Kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, hemodializės ir kitų brangių tyrimų bei procedūrų poreikis kasmet didėja, todėl šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šioms paslaugoms skiriama 7 mln. litų daugiau nei pernai, iš viso 70 mln. litų.
Šiemet daugiau dėmesio bus skiriama šių paslaugų prieinamumui, nes įvairių šalies regionų gyventojai jų gauna nevienodai.
Hemodializės paslaugų mažiausiai tenka Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams, daugiausiai – Kauno teritorinės ligonių kasos aptarnaujamiems gyventojams. Magnetinio rezonanso paslaugų daugiausia suteikiama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos gyventojams, mažiausiai – Panevėžio teritorinės ligonių kasos aptarnaujamiems gyventojams.
Todėl dar šiemet bus analizuojamos šių skirtumų priežastys ir tikslinama brangiųjų tyrimų bei procedūrų apmokėjimo tvarka, skiriama papildomų lėšų, siekiant, kad šios paslaugos būtų vienodai prieinamos visiems šalies gyventojams.
 

Vaikų dantų priežiūrai – dvigubai daugiau lėšų


Ir šiemet tėvai, auginantys šešerių, septynerių ir aštuonerių metų vaikus, privalėtų nuvesti juos pas gydytojus odontologus ir nemokamai padengti jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga – silantais.

Tėvai su vaikais turi kreiptis į tą pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisiregistravę. Privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia, jeigu su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudarę sutarties.
2005 m. vaikų dantų priežiūros programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama dvigubai daugiau lėšų nei pernai, t. y. 2 mln. litų. Vieno vaiko krūminiams dantims padengti skiriama apie 15 litų: silantinėms medžiagoms įsigyti ir odontologų darbui apmokėti. Šiuo metu svarstoma galimybė silantais dengti ir vyresnių vaikų dantis, dalį lėšų skirti kitoms veiksmingoms vaikų burnos sveikatos profilaktinėms priemonėms.
 

Kaip keliaujantiesiems teikiama būtinoji medicinos pagalba Lietuvoje ir ES šalyse


Nuo 2004 m. gegužės 1 d. laikinai išvykstantiems į ES šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, teritorinės ligonių kasos išduoda E 111 formos pažymas, suteikiančias teisę į būtinąją neatidėliotiną medicinos pagalbą, apmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ji galioja iki 60 dienų. Šiuo laikotarpiu vykstant į ES šalis kelis kartus naudojamasi ta pačia pažyma. Atskirais atvejais pažyma gali būti išduodama kalendoriniams metams (asmenims, gaunantiems bet kurios rūšies pensiją, tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ir kt.).
Pažymėtina, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. E 111 formos pažymas pakeis Europos kortelė. Ją laikinai išvykstantiems nemokamai išduos taip pat teritorinės ligonių kasos.
Visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami paslaugas užsieniečiams, atsižvelgia, ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, kokia yra viešnagės trukmė ir gydymo pobūdis. Pagal Europos Tarybos sveikatos apsaugos nuostatas, turi būti suteikiama tokia pagalba, kad susirgęs ar patyręs traumą žmogus nebūtų priverstas grįžti į savo šalį ir galėtų išbūti visą numatytą laiką kitoje ES šalyje.
Praėjusiais metais teritorinės ligonių kasos išdavė 33 507 E 111 formos pažymas, taip pat 140 kitų formos E pažymų. Gegužės–birželio mėnesiais medikų pagalbos ES šalyse prireikė 7 lietuviams. Už jų gydymą Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo draudimo fondo biudžeto lėšų sumokės Lenkijai, Čekijai, Vokietijai ir Švedijai.


Į Lietuvą atvykusiems Europos Sąjungos šalyse privalomuoju sveikatos draudimu draustiems užsieniečiams taip pat teikiama būtinoji medicinos pagalba bei išrašomi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės.
2004 metų gegužės–gruodžio mėnesiais šalies ligoninėse gydėsi 102 žmonės iš Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių. Jiems suteikta paslaugų daugiau kaip už 91 tūkst. litų. 36 Vokietijos piliečių gydymui tenka beveik 33 tūkst. litų, beveik 31 tūkst. litų kainavo 6 Latvijos piliečių gydymas, 20 Lenkijos piliečių gydymas kainavo kiek daugiau negu 11,5 tūkst. litų.
 

Lietuvoje įsigaliojo Tabako kontrolės pagrindų konvencija


Lietuvoje įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengta Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Tai tarptautinis visuomenės sveikatos dokumentas, siekiantis apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sukeltų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių pasekmių. Rūkymas – viena skaudžiausių visuomenės sveikatos problemų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet pasaulyje miršta apie 5 mln. žmonių. Jei situacija nesikeis, tabako sukeltų mirčių skaičius iki 2030 metų pasieks 10 mln., iš jų 70 proc. – besivystančiose pasaulio šalyse. Lietuvoje Tabako kontrolės pagrindų konvencija pasirašyta 2003 m. rugsėjo mėnesį, o 2004 m. rugsėjo mėnesį ji ratifikuota Seime. Minėta konvencija nustato bendrus visoms šalims minimalius reikalavimus reglamentuojant tabako gaminių paklausos, pasiūlos mažinimą, laisvos nuo tabako aplinkos kūrimą ir siekia, kad visame pasaulyje būtų vieningai imtasi priemonių, mažinančių rūkymo paplitimą. Tabakas ir jo gaminiai yra ypatinga prekė. Lietuva – vienintelė Baltijos regiono šalis, kurioje kasdien rūkančių 20–64 metų amžiaus vyrų skaičius siekia 43,7 proc. Kasdien rūkančių 20–64 metų amžiaus moterų skaičius procentais Lietuvoje išaugo nuo 6,3 ( 1994 m.) iki 12,8. Daugelyje Europos šalių, išskyrus Islandiją, Airiją, Švediją ir Didžiąją Britaniją, labai išaugo nuolat rūkančių vaikinų ir merginų skaičius. Tai yra akstinas visoms šalims suaktyvinti „Visuomenės be tabako“ politiką.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai