Alergija namų aplinkos alergenams – įveikiama

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge. Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Visa tai veikia mūsų imuninę sistemą ir skatina alerginių ligų išsivystymą.
 

Viso pasaulio mokslininkus domina šių ligų išsivystymo priežastys, atliekama daugelis mokslinių tyrimų. Tik šių tyrimų dėka galime geriau suprasti ligą: jos priežastis, eigą, pasekmes. Tai leidžia sukurti naujus sėkmingus šių ligų gydymo būdus. Tik naujausių mokslo pasiekimų gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo dėka galime teigti, kad kvėpavimo takų alergija – įveikiama.

 

Alergija namų dulkių erkėms – lėtinė liga


Atvėsus orams, dažnas iš mūsų ištisas dienas praleidžiame uždarose patalpose: darbe ir namuose. Jose gausu namų dulkių erkių – mažų, be mikroskopo nematomų voragyvių (1 pav.). Šių erkių gausu patalpose, kur minkšti baldų apmušalai ir kilimai sudaro idealią aplinką joms gyventi. Namų dulkių erkių sukeltų alerginių ligų simptomai lengvai gali būti atpažinti kiekvieno. Čiaudulys, nosies niežėjimas ar sutrikęs kvėpavimas gali būti nuolatinės alerginės slogos požymiai. Kartu dažnai rausta, niežti ir ašaroja akys. Nemažai žmonių kenčia ir namų dulkių erkių sukeltos alerginės astmos simptomų – dusulio ar kosulio.
 

Moksliniai tyrimai – sėkmingo alerginių ligų gydymo ateitis


Lietuvos gydytojai taip pat pastebi kasmet sparčiai augantį sergamumą šiomis ligomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai kartu su laboratorinės medicinos specialistais tiria šių ligų priežastis, ieško naujų ligos diagnostikos ir gydymo būdų. Šiais metais bendradarbiaudami su Lietuvos mokslų taryba ir dalyvaudami programoje „Lėtinės neinfekcinės ligos“, mokslininkai atliko alerginių kvėpavimo ligų vystymosi tyrimą. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIG-18/2010). Šio tyrimo metu nustatytas pakitęs uždegimo ląstelių (eozinofilų, neutrofilų, limfocitų) veikimas sergantiesiems alergine sloga ir astma. Taip pat reikia pabrėžti, kad uždegimo požymiai kraujyje sergantiesiems alergine apatinių kvėpavimo takų liga – astma, yra ryškesni, palyginti su sergančiaisiais alergine sloga.


 

Diagnozuoti alergiją namų dulkių erkėms nesudėtinga


Kai kada varvanti, niežtinti nosis ir čiaudulys primena paprastą peršalimą. Tačiau jei simptomai užsitęsė keletą savaičių, galima įtarti alerginę slogą. Ši liga diagnozuojama paprastai – užtenka papasakoti savo ligos simptomus gydytojui ir atlikti alerginius odos testus ar specialius kraujo tyrimus. Jei šie simptomai yra ryškūs ir varginantys, jei atsirado dusulys ar kosulys, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
 

Alergijos sukėlėjai


Namų dulkių erkių alergenai ir pakitusi imuninės sistemos reakcija į juos sukelia ligą. Vyksta sudėtingos reakcijos, kuriose dalyvauja daugelis imuninės sistemos veikėjų – ląstelės ir baltymai, vadinami antikūnais. Pakartotinai įkvėpus alergeno imuninė sistema reaguoja sukeldama imuninį atsaką ir atsiranda ligos simptomų nosyje ar plaučiuose. Nuolatinis ar dažnas alergeno patekimas į kvėpavimo takus sukelia ilgalaikį arba lėtinį alerginį uždegimą. Daugelis aplinkos veiksnių taip pat gali pabloginti ligos eigą. Tai tabako dūmai, aplinkos užterštumas, automobilių išmetamosios dujos, aštrūs kvapai.
Dažniau alerginėmis ligomis serga tie asmenys, kurių artimi giminaičiai taip pat kentėjo nuo alerginės ligos. Jei jau nuo ankstyvo amžiaus aplinkoje gausybė alergenų, susirgti alergine liga yra didelis pavojus. Reikia pastebėti, kad šiomis ligomis dažniausia suserga vaikai ir jaunuoliai. Jos retai kada pasideda vyresniame amžiuje.
 

Namų aplinkos kontrolė


Tai yra pagrindinis ligos gydymo ir profilaktikos metodas, leidžiantis išvengti alerginės ligos pasireiškimo ar paūmėjimo. Visi sergantieji alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, kurias sukelia namų aplinkos alergenai, turi kruopščiai tvarkyti namų aplinką:
• vengti baldų su medžiaginiais apvalkalais, kuriuose galėtų kauptis namų dulkių erkės, ir dulkes kaupiančių užuolaidų;
• valyti sienas, medinių baldų paviršius ir grindis šlapia šluoste;
• ant grindų tiesti tik tokius kilimėlius, kuriuos būtų galima skalbti;
• naudoti sintetinę patalynę, ją kas keletą mėnesių skalbti aukštesnėje nei 60ºC temperatūroje;
• neturėti minkštų, pliušinių žaislų;
• naudoti dulkių siurblius su vakuuminiais filtrais ir valyti namus keletą kartų per savaitę;
• jei tvarkant namus dulkės sukelia simptomus, dėvėti kaukę;
• patogu turėti nebrangius čiužinius ar patalynę ir keisti juos kas pusmetį;
• dažnai vėdinti kambarius;
• palaikyti vėsų ir sausą orą patalpose;
• namuose nerūkyti, nekvėpinti.
 

Alerginių kvėpavimo takų gydymas vaistais


Medikamentų alerginėms kvėpavimo takų ligoms gydyti yra įvairių – vartojamų per burną, lašinamų į akis, purškiamų į nosį ir įkvepiamųjų. Tai antihistaminini vaistai, kurie sumažina alergijos simptomus, gliukokortikoidai, kurie mažina kvėpavimo takų uždegimą, taip pat leukotrienų receptorių blokatoriai, kromonai, bronchus plečiantys ir dusulį sumažinantys vaistai.
Modernus ir veiksmingas alerginių kvėpavimo takų ligų (alerginės slogos ir astmos) gydymas yra alergenų specifinė imunoterapija. Gydant šiuo būdu mažinamas žmogaus jautrumas alergenui, palaipsniui keičiant organizmo imuninį atsaką ir užtikrinant toleranciją alergenui. Šis gydymo būdas sumažina ar pašalina alergijos požymius, jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį, neleidžia atsirasti kitoms alergijoms, neleidžia alerginiam rinitui progresuoti iki astmos. Toks gydymas trunka 3–5 metus, o jo teigiamas poveikis užtrunka net iki 10 metų baigus gydymą. Taip gali būti gydomi ir vaikai, ir suaugusieji. Gydymą specifine imunoterapija skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas.
 

Kartu mes galime įveikti alergiją


Norint įveikti alergines ligas, reikalingos žinios apie jas. Klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leidžia geriau suprasti jų kilmę ir sudaro sąlygas naujų, efektyvesnių gydymo metodų pritaikymui. Bendradarbiaujant mokslininkams, gydytojams ir pacientams galima daugiau sužinoti apie ligą, išmokti ją valgyti, išvengti komplikacijų ir pagerinti sergančiųjų alerginėms ligomis gyvenimo kokybę.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai