){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sergama, nes nusilpsta imunitetas
Bronchitas – tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis – darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
„Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą. Kokių nors ypatumų sergant bronchitu ikimokyklinukams, paaugliams ar suaugusiesiems nėra. Pagrindinis skirtumas – kad vaikai dažniausiai serga virusinės kilmės bronchitu, suaugusieji – bakterinės“, – aiškina gydytoja doc. J.Kudzytė.
Taigi vaikams bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bet kartais ir bakterijos. Dažniausios vaikų bakterinio bronchito priežastys yra atipiniai mikroorganizmai – mikoplazmos. Sergant mikoplazminiu bronchitu kosulys būna itin erzinantis, priepuolinis, trunka ne vieną savaitę. Be to, neretai šeimoje kosti ir kiti vaikai, arba klasėje šie simptomai kamuoja daugelį moksleivių. Bakteriniu bronchitu dažniau serga vyresni vaikai. Įtakos turi ir sezoniškumas: virusinės infekcijos – dažniausios žiemą ir pavasarį, mikoplazminė infekcija – rudenį ir ankstyvą žiemą. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.
Bronchitą labai svarbu tinkamai gydyti, nes negydomas ar blogai gydomas jis gali komplikuotis plaučiu uždegimu, bakterine infekcija ir kt.
Ligos požymiai
Nors bronchitas ir gana dažna, tačiau paprastai nėra sunki liga. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. Kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2–3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2–3 dienas.
Kuo obstrukcinis bronchitas skiriasi nuo paprasto?
Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis.
Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Tyrimai ligos nepatvirtina
Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. „Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Nes būtent tiek laiko reikia, kad CRB kiekis kraujyje pakistų“, – pažymi doc. J.Kudzytė.
Anot medikės, šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą. Juk, kaip žinome, antibiotikai neveikia virusų. Tad virusinio bronchito atveju jų skirti nereikia. „Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama“, – tvirtina medikė.
Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą – plaučių uždegimą, yra rentgenograma. „Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis“, – teigia pašnekovė.
Koks gydymas laukia
Kaip jau minėta, gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. „Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo–iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje“, – sako doc. J.Kudzytė.
Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
„Pagrindinės tėvų klaidos – kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida – kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą“, – pastebi medikė.
Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. „Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata“, – rekomenduoja gydytoja. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti. Kartu gali būti skiriama ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Taip pat galima pasiūlyti vaikui pakvėpuoti garais. Inhaliacijų poveikį galima sustiprinti įlašinus pušų, eukalipto ar kitų eterinių aliejų (be abejo, jei vaikas nealergiškas). Taurės ir garstyčių dėjimas, anot medikės, šiais laikais nepraktikuojamas, nes gali stipriai nudeginti vaiko odą.
Ar žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio. ...
Skaityti daugiauŪminis bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurio metu paprastai kamuoja sunkus ir varginantis kosulys, skrepliavimas, gali varginti dusulys bei skausmas už krūtinkaulio ir nežymus, rečiau didesnis karščiavimas. Paprastai šią ligą sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali komplikuotis lėtiniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, nors taip nutinka ir nedažnai. Dažniausiai ūminis bronchitas pacientus kamuoja būtent žiemą bei ankstyvą pavasarį. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą, kuria, kaip manoma, kasmet perserga net iki 5-10 procentų visų gyventojų? ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:...
Skaityti daugiauKosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį? ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės)....
Skaityti daugiauKosulys žmogaus organizmo apsauginei funkcijai tikrai labai svarbus. Tai refleksas, kurio metu staigiai ir energingai iškvepiama per burną ir iš kvėpavimo takų pašalinami įvairūs svetimkūniai arba ligas sukeliantys mikroorganizmai bei kitos dirginančios medžiagos (dulkės, žiedadulkės, kitokios kietosios dalelės). Kosulys gyvybiškai svarbus užspringus arba susirgus viršutinių arba apatinių kvėpavimo takų infekcijomis – jis yra vienas dažniausių šių sutrikimų simptomų. Kosėti gali ir maži kūdikiai, ir darbingo amžiaus pacientai, ir senyvi asmenys – šio reflekso pasireiškimas visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Būtina pabrėžti, kad ligos, kurių metu pasireiškia kosulys, gali būti žymiai pavojingesnės mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams....
Skaityti daugiauKosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių....
Skaityti daugiauNors kosulys – apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius, t.y. naudingas žmogui, gydyti jį būtina. Kaip – priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir kosulio pobūdžio. Žinoma, kad kosulys gali būti drėgnas, arba produktyvus, – kai žmogus atsikosėja, pasišalina gleivės, skrepliai, ir sausas – neproduktyvus, krūtinę draskantis. Kaip tinkamai elgtis, kai kamuoja sausas kosulys? ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauBronchai – tai žmogaus apatiniai kvėpavimo takai, du „vamzdžiai“, išsiskiriantys nuo trachėjos ir einantys į plaučius. Bronchai pasidalija į skiltinius bronchus – tris dešinėje ir du kairėje pusėje. Šie savo ruožtu dalinasi toliau. Bronchiolės yra mažiausios bronchų atšakos, kurios baigiasi alveolėmis. Per bronchus įkvepiamas oras patenka į plaučių maišelius. Plonučiai bronchų gleivinės paviršiaus plaukeliai sudrėkina įkvėptą orą ir išvalo įkvėptas dulkes, poras ir bakterijas. Yra nemažai bronchų ligų. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?...
Skaityti daugiauLiteratūroje minima daug kosulio priežasčių, tačiau dažniausia kosulį sukelia viršutinės kvėpavimo takų infekcinės ligos ir astma. Ypač dažnai šiomis ligomis serga vaikai. Yra duomenų, kad vaikai peršalimo ligomis serga nuo 3 iki 12 kartų per metus. Neretai rudenį pradėjęs kosėti vaikas nuo kosulio išsivaduoja tik pavasarį. Kaip tinkami diagnozuoti ir gydyti kosulį? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos doc. dr. Jurgis Bojarskas....
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauDu iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo. Ar toks specifinis kosulys sako, kad sergama bronchitu? Ar dėl to turėtume išsigąsti? Ką svarbu žinoti apie bronchitą? Konsultuoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta Kudzytė....
Skaityti daugiauTurbūt nė vienas, vos pradėjęs kosėti, neskubame varstyti gydytojo kabineto durų. Dažniausiai pradedame gydytis patys. Tada kyla daugybė klausimų. Kaip kosulį gydyti tinkamai? Kaip išvengti klaidų? Gal geriau vartoti augalinių preparatų? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauKosulys – simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ir kitų ligų. Sauso kosulio priepuolius gali išprovokuoti šaltas oras, užteršta aplinka, rūkymas, kai kurių aukštą kraujospūdį reguliuojančių vaistų vartojimas. Apie kosulį pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa VOLOSEVIČ....
Skaityti daugiauApie kosulį kalbėta tūkstančius kartų, tačiau kartais, kalbantis su pacientais, atrodo, kad kosulys vis dar „neištirta žemė“. Jis slopinamas, kai nereikia, ir skatinamas netinkamu metu. Vėliau klausiama, kodėl kosulys vargina taip, kad visas namas dėl vieno sergančiojo nemiega. Taigi apie tai, kada slopinti kosulį ir kada to verčiau nedaryti....
Skaityti daugiauKosulys yra bene dažniausias ankstyvo rudens sukeliamas negalavimas. Jis gali varginti bet kokio amžiaus žmones – nuo kūdikėlio iki senelio. Tačiau dažniausiai nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį ir kaip su juo kovoti? . ...
Skaityti daugiauPasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo. Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?...
Skaityti daugiauŽiemą, šalta ji ar ne, visuomet suaktyvėja įvairiausios ligos, o ypač – peršalimo. Aplink save dažnai matome ir girdime šniurkšinčius bei kosinčius žmones. Vis dėlto tikruosius peršalimo sukeliamus nepatogumus patiriame tik tada, kai juos pajuntame patys. Kosulys yra vienas iš tų nemaloniųjų simptomų, kuris erzina ir trukdo ilgai ir nuobodžiai. Apie tai, kas yra kosulys ir kaip jį gydyti, kalbamės su vaistininke Jūrate ŽIDONIENE....
Skaityti daugiauPeršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi. ...
Skaityti daugiauPradžioje ima perštėti gerklėje, po to kažkas „trukdo“, dirgina, galiausiai pradedat kosėti. Tačiau dar prieš ryjant tabletes reikia išsiaiškinti, kas sukėlė kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą. Kada kosulys yra naudingas, o kada – žalingas ir kaip tokiu atveju elgtis?...
Skaityti daugiau
