){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Vargas su tuo blogu burnos kvapu. Man jis jaučiasi net pro nosį kvėpuojant. Nesuprantu, iš kur jis sklinda, nes dantys sveiki, juos valau 3–4 kartus per dieną, valau liežuvį, skalauju skysčiu?“ – rašo viena www.sveikaszmogus.lt forumo dalyvių. O jų, blogo kvapo varginamų, yra nemažai. Taigi, norėdami jiems padėti, „Odenta 32“ odontologės Eglės Šiliauskienės klausiame, kokios blogo burnos kvapo priežastys ir kaip galima nuo jo vaduotis.
Taigi ir pradėkime nuo to, kas gali būti blogo burnos kvapo priežastis?
Svarbiausia yra burnos higiena – taisyklingas visų dantų paviršių nuvalymas, tarpdančių siūlų naudojimas, liežuvio valymas. Tačiau blogas kvapas gali būti ir tais atvejais, kai dantys netinkamai užplombuoti. Jeigu yra kabantys plombų kraštai, dantys negerai nupoliruoti, tai po tokiomis plombomis lįs maisto likučiai, jie kaupsis, per ilgą laiką kils dantenų uždegimas, taigi ir blogas kvapas. Taip pat, taip gali būti dėl netaisyklingo protezavimo. Anksčiau buvo naudojami štampuoti vainikėliai, nebuvo daromas laiptelis, vainikinė dalis dedama tiesiai ant dantenų, tai sukeldavo dantenų uždegimą, taigi kartu ir blogą kvapą.
Dabar, kai tokie vainikėliai nebenaudojami, protezavimas atliekamas metalo ar bemetale keramika, tokių atvejų būna retai. Tiesa, jeigu protezuojama bus nekruopščiai, netaisyklingai, bus paliktas koks tarpelis ar vadinamasis kabantis kraštas, vėlgi ten gali kauptis maistas, ir kils atitinkamos pasekmės.
O ar patys vainikėliai negali skleisti blogo kvapo?
Metalo keramika tikrai neskleidžia blogo kvapo. Seniau neretai buvo naudojami skirtingi metalai, tai kelių metalų derinys vienoje burnoje keldavo įvairių skonio sutrikimų, bet šiais laikais taip jau nėra, plieniniai apskritai nebenaudojami. Metalo keramika yra slidi, ji tikrai blogo kvapo neduoda. Pati medžiaga blogo kvapo skleisti negali. Dėl plastmasinių protezų, tai per ilgą laiką jie gali įsigerti kokio kvapo. Bet paprastai plastmasė naudojama tik kaip laikina konstrukcija, o per trumpą laiką ji irgi tiek neįgers kvapų, kad jaustume diskomfortą. Ji nepritaikyta burnoje būti ilgai.
O ar gali blogo kvapo priežastis būti kokios nors ligos?
Taip, tai gali būti kariesas, t.y. danties gedimas. Jeigu gedimai gilesni, susidaro pūliniai, kai dėl dantų skausmo net sutinsta tam tikros veido dalys, tai infekcijos židinys. Kartais blogas kvapas gali būti momentinis, nepiktybinis, pavyzdžiui, kai dantis dygsta: kai pro dantenas skverbiasi dantukas, gali kilti nedidelis uždegimas. Tas pat gali būti dantį išrovus, kol vyksta dantenų gijimas. Pacientai paprastai tuo retai skundžiasi, nes tai trunka tik kelias dienas, kol užsitraukia žaizdelė.
Dar blogą kvapą gali sukelti uždegimai ir dantenų ligos, pvz., stomatitai, aftos, kurie negydomi pakankamai vargina ir gali būti blogo kvapo priežastis.
Vienas iš forumo dalyvių pataria vartoti antibiotikų, esą jis jų vartojo nuo plaučių uždegimo, bet dingo ir blogas kvapas. Ar antibiotikai iš tikrųjų šalina blogą kvapą?
Na, kad antibiotikais gydytume blogą kvapą, tai tikrai ne. Matyt, buvo uždegimas, dėl kurio blogas kvapas kilo. Kai uždegimas nuo antibiotikų išnyko, išnyko ir kvapas, o žmogus susiejo kvapo dingimą su antibiotikais.
Bet pagrindinė užduotis – šalinti priežastį. Jeigu tai kariesas, gydyti kariesą, jeigu tai higienos trūkumas, atlikti higieną, patartina profesionalią higieną.
O vis dėlto gal yra specialių priemonių, padedančių šią problemą sumažinti?
Jei tinkamai valysime dantis, naudosime tarpdančių siūlą, skalausime, tai ir bus tos priemonės. Svarbu tinkamai pasirinkti. Pavyzdžiui, yra tokių dantų siūlų, kurie sudrėkę tarpdantyje išsipučia, ir į tą išsipūtusią dalį užsikabina maisto likučiai. Be to, tarpdančių siūlai padeda pačiam žmogui pamatyti, ar neatsirado kokių problemų. Jeigu siūlas trūkinėja, pleišėja, vadinasi, ten jau netvarka, jau gali būti uždegimo židinys, taigi pats pacientas pamato, kad laikas eiti pas odontologą.
Be to, labai svarbu ir liežuvio valiklis, taip pat yra tarpdančių šepetėlių, kuriuos galima pasirinkti tinkamo dydžio.
Tačiau apie liežuvio valymą pradėta kalbėti ne taip seniai?
Tai nėra jau tokia naujovė, tiesiog daugelis to nedaro. Jei valyti dantis šepetėliu visiems įprastas dalykas ir klausimų nekyla, tai kad bakterijos kaupiasi ir ant liežuvio, mes pamirštame. Liežuvio nuvalymas turi labai daug įtakos gaiviam kvapui.
Dėl dantų tai, sakykime, gali bakterijų būti tarpdančiuose, o ar nuo liežuvio seilės jų nenuplauna?
Seilėse yra medžiaga lizosimas, jis veikia bakteriocidiškai ir šiek tiek apvalo, bet to nepakanka. Kas naudoja liežuvio valiklį, mato, kad ant jo pakankamai daug „gėrio“. Šiaip, atrodo, nieko tokio ir nevalyti, bet tie, kurie įpranta, tai be jo neišsiverčia. Tiesa, reikia priprasti, pradžioje jautresnius gali šiek tiek pykinti.
O kaip dėl pastų? Ar yra tokių, kurios panaikina kvapą?
Pastų yra didelė pasiūla, tačiau nebūtinai tai, kas tinka vienam, tiks kitam. Vieni nori balinamųjų, kitų dantys jautrūs, tokių pastų jokiu būdu negali naudoti, ypač su abrazyvinėmis dalelėmis, jiems reikės pastos jautriems dantims. Kraujuojančioms dantenoms taip pat yra specialių pastų uždegimams gydyti. Dažnai pacientai skundžiasi kraujavimu, kai jauresnės dantenos. Tiems, kurių dantenos kraujuojančios, profilaktikos priemonių, taip pat ir tam skirtų pastų naudojimas turėtų tapti kasdienybe. Jei dantenų uždegimai dažni, vertėtų panaudoti ir skalavimo skysčius, netgi vietoje pirktinių tirpalų galima paskalauti ramunėlėmis, esant uždegimui, labai padeda bičių pikis, medetkos.
O ar kvapą naikina kramtomoji guma?
Guma mechaniškai apvalo dantis, taigi nuvalo ir bakterijas. Be to, skatina seilių išsiskyrimą, o lizosimas, kurio, kaip minėjau, yra seilėse, veikia bakteriocidiškai. Taigi, skatindami seilių išsiskyrimą ir mechaniškai apvalydami, jau padarome gerą darbą. Net vaikučiams, kurie nelabai moka dantukus valyti, bet jau nenuryja kramtomos gumos, rekomenduojame.
O ar plombos nuo to neišlakstys?
Ne, jokiu būdu. Jeigu jau guma plombą „ištraukia“, vadinasi, jai to ir tetrūko, nieko gero ji nebedarė. Aišku, jei jau yra skylė, guma jos nepanaikins. Pamenu, viena moteris labai nustebo, kad jai rado skylių, – esą ji kramtė gumą ir turėjo niekas negesti.
Guma apvalo mechaniškai, jei kas prilipę, tai gumos pakramtei, išspjovei, ir visai kitoks gaivumas. Tačiau jei blogas burnos kvapas dėl dantų akmenų, tai kramtykime nekramtę, tuo momentu bus gaiviau, bet kvapas niekur nedings.
O ar galima nustatyti priežastį pagal tai, koks tas kvapas?
Taip, dėl higienos trūkumo atsiradęs kvapas bus kitoks nei sukeltas pūlinių, kuris labai jau nemalonus. Jei yra pūlinys, tai, atvėrus kanalą, net pats pacientas pasijunta nepatogiai.
O gal galėtumėte patarti, kokios iš burnos higienos priemonių veiksmingiausios?
Kaip minėjau viskas individualu, bet, pavyzdžiui, pastos su aukso sidabro nanodalelėmis turi bakteriocinį poveikį. Dėl skalavimo skysčių, tai taip pat svarbu, kad būtų bakteriocinis poveikis. Esant jautresnėms dantenoms, nereikia naudoti labai koncentruoto skysčio, nes gali dantenas pažeisti. Todėl stipresnės koncentracijos galima atskiesti. Skalaudami mechaniškai išskalaujame nešvarumus, dar baktericidinis poveikis – tai vis ta pati higiena.
Beje, medžiagos pastose priklauso ir nuo kitų veiksnių, pvz., jei daugiau fluoro, reikia žiūrėti pagal geriamąjį vandenį – viename rajone gali būti rekomenduotina, o kitame jau gali būti per didelis kiekis. Taip pat reikia atsižvelgti ir į paciento dantų struktūrą.
Renkantis tarpdančių šepetėlius, vėlgi jų storis, kaip minėjau, yra įvairus – vienam vienoks bus geras, kitam ne. Taigi tai labai individualu.
Tad geriausiai prieš renkantis priemones pasitarti su odontologu?
Tai visada geriausia. Nes odontologai su visomis priemonėmis susipažįsta labai išsamiai, yra netgi visą dieną trunkantys seminarai, kur šnekama tik apie dantų valymą ir higieną.
Vienas www.sveikaszmogus.lt forumo dalyvių siūlo išbandyti linų sėklų nuovirą:
2 šaukštelius linų sėklų užpilti 2 stiklinėmis vandens, pavirti 10–15 minučių. Uždengus 10 minučių leisti nusistovėti, pamaišyti ir nukošti. Gerti šiltą po pusę puodelio 3–4 kartus per dieną.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę